Latviai jau apskaičiavo, kad sausra šalies žemės ūkiui pridarė per 350 mln. eurų nuostolių. Vokietijos ūkininkai žalą įvertino milijardu eurų.
Lietuva kol kas tebeskaičiuoja, kokios yra žemdirbių netektys, tačiau vargu ar jos bus mažesnės nei kaimynų latvių.
Gaus tiktai trečdalį
Vokietijos ūkininkų sąjunga iš šalies valdžios prašė milžiniškos paramos – net iki milijardo eurų.
Berlynas nusprendė padėti, tačiau gerokai kukliau. Vakar Vokietijos žemės ūkio ministrė Julia Klöckner pranešė, kad federalinė vyriausybė numačiusi skirti 150–170 mln. eurų, antra tiek turėtų pridėti žemių, kurių žemdirbiai nukentėjo, valdžia.
Tai bus vos antras kartas šios šalies istorijoje, kai nuspręsta paremti nuo sausros nukentėjusį žemės ūkio sektorių. Pirmą sykį tai padaryta 2003 metais, tačiau tuomet skirta gerokai mažesnė suma – 80 mln. eurų.
Vokietija dėl to nelabai nuskurs, mat jos biudžeto pajamos ir taip viršija išlaidas, o šįmet jau trečius metus iš eilės prognozuojamas didžiausias pasaulyje užsienio prekybos perteklius – per 260 mln. eurų.
Briuselis piniginės neatvers
Savo ruožtu latviai jau kreipėsi į Europos Komisiją, kad ji suteiktų paramą 352 mln. eurų nuostolių patyrusiems žemdirbiams.
Žala gyvulininkystės sektoriui dėl pašarų stygiaus siekia 100 mln. eurų, augalininkystės – 160 mln. eurų, dar 92 mln. eurų įvertinti čia siautėję miškų gaisrai.
Tačiau kaimynams Briuselis vargu ar išties pagalbos ranką.
Dar praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paskelbė, kad EK žemyno žemdirbiams jokios žalos neatlygins.
„Naujausios žinios yra tos pačios – kadangi tai draudžiamasis įvykis, EK šių nuostolių nekompensuos“, – agentūrai ELTA kalbėjo G.Surplys.
Tačiau iš draudikų mūsų šalies ūkininkai pinigų tikrai negaus – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiais metais nė vienas ūkis nebuvo apsidraudęs nuo sausros rizikos, nors tokia galimybė yra.
Laukia pagalbos derantis
Priešingai nei vokiečiai ar latviai, mūsiškiai dar neturi jokių konkretesnių nuostolių dydžių.
„Produkcija dar neparduota, nėra tikslių duomenų, todėl žala tebeskaičiuojama“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Jo teigimu, kai kurių regionų žemdirbiai neteko daugiau kaip pusės derliaus, o šiaip šalyje jis yra 30–40 procentų mažesnis nei vidutiniškai.
„Pavyzdžiui, mano ūkyje rapsų prikūlėme 20 procentų, žieminių javų – 30 procentų, o pupų ir vasarinių javų – 40 procentų mažiau negu pastarųjų penkerių metų vidurkis“, – pasakojo J.Talmantas.
Tačiau jis neslėpė, kad jokios piniginės paramos iš biudžeto, skirtingai negu Vokietijoje, Lietuvos žemdirbiai nesitiki.
Valdžios prašoma tik netaikyti sankcijų ES lėšų sulaukusiems, tačiau nustatytų rezultatų nepasiekusiems ūkiams ir padėti derėtis su partneriais.
„Vyksta derybos ir su perdirbėjais, ir su supirkėjais, ir su bankininkais.
Kol kas dauguma nusiteikę geranoriškai, nes supranta, kad ištiko stichinė sausra.
Kita vertus, ne tik mes be jų gyventi negalime, bet ir jie be mūsų.
Aišku, tokie ūkininkai, kurie buvo įsipareigoję parduoti derlių vieniems, o nuvežė kitiems, jei tik pasiūlė didesnę kainą, tikrai nukentės“, – teigė sąjungos vadovas.
