Gariūnuose antradienį kuprinėmis prekiavęs Aleksejus sakė, kad visą vasarą beveik nieko neuždirbo: „Buvo sausra. Dabar per dieną po dešimt kuprinių parduodu. Savaitgaliais – dvigubai daugiau. Bet žinau, kad taip bus tik iki rugsėjo.“
Aleksejus šiemet pastebėjo keistą reiškinį: kuprinės dažniau perkamos ne vaikams į mokyklą. Tėvai teiraujasi, ar tiks vieno ar kito modelio kuprinė rankiniam bagažui skrendant lėktuvu.
„Atmintinai žinau „Ryanair“ ar „Wizz Air“ bendrovių rankinio bagažo matmenis, galiu patarti.
Bet kai matau, kiek tėvų su vaikais renkasi tokias kuprines, lagaminus, man darosi baisu. Juk tie vaikai lankys mokyklas ne čia, o Norvegijoje, Anglijoje ar Airijoje“, – stebėjosi Aleksejus.
Kita prekeivė taip pat tikino, kad vasara buvo sunki.
„Rugsėjį porą savaitgalių dar bus daug žmonių, nes išleidžiant vaiką į mokyklą visko iškart neprisiminsi, ko reikia nupirkti“, – aiškino moteris.
Kad patenkintų pirkėjų įgeidžius, prekeiviai po turgavietės teritoriją zuja paspirtukais. Nori kitos spalvos, reikia kito dydžio – ne bėda, tuoj atveš.
Tačiau visi Gariūnų prekeiviai sutarė – nors prieš mokslo metus prekyba atgyja, ji nebe tokia, kokia buvo prieš keletą metų.
Tai anksčiau minėjo ir Gariūnų turgavietės valdytojas Ramūnas Šeduikis.
Anot jo, apyvarta pradėjo smukti 2016-aisiais, kai gauta milijonu eurų mažiau pajamų nei ankstesniais metais. Emigracija, sumažėjusi perkamoji galia, išvykos į Lenkijos prekyvietes – tai Gariūnų turgavietės apyvartos smukimo priežastys.
Nors Gariūnus iki šiol išlaiko latvių, estų ir baltarusių smulkieji prekybininkai, jų taip pat sumažėjo. („Sostinė“)
