„Paslaugos sparčiai brangsta, bet, pavyzdžiui, baseinų ir bilietų į sporto klubus kainos ateinančių metu neaugs“, – aiškino jis.
90 proc. kainos – išlaikymui
Įmonė „Infrastruktūra LT“ šiuo metu koncesijos būdu Lietuvoje valdo penkis objektus. Tarp jų – ir du baseinus – Kaune esantį „Girstučio“ sporto kompleksą ir „Klaipėdos baseiną“.
Bilietas į pastarąjį kainuoja 9 eurus suaugusiam darbo dieną ir 10 eurų einant savaitgalį ar švenčių dienomis.
Kas nulemia tokią bilietų kainą ir kas į ją įeina?
„Plaukimo baseino bilieto kaštų didžiąją dalį sudaro energetiniai bei žmogiškieji ištekliai, tai – baseino šildymas, valymas, priežiūra ir ten dirbantys žmonės.
Baseiną reikia nuolat papildyti vandeniu, o tą vandenį valyti, filtruoti ir šildyti – tam naudojami milžiniški elektros energijos kiekiai“, – aiškino V.Kuodis.
Jo teigimu, vien šiems ištekliams ir baseino priežiūrai per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 50 tūkst. eurų.
„Taip pat pas mus dirba apie 60-70 žmonių. Kitaip tariant, didžioji dalis baseino veiklos savikainoje yra pastovieji kaštai – nepriklausomai nuo sezono jie sudaro apie 90 proc. bilieto kainos“, – kalbėjo jis.
Riboja konkurencija
Įmonės bendrasavininkas Paulius Baltrėnas papasakojo ir apie bilietų kainas, kurie vyskta didelėse miestų arenose. Šiuo atveju, kompanija koncesijos būdu valdo Klaipėdos „Švyturio areną“.
„Arena, kaip infrastruktūros objektas, turi santykį su renginių organizatoriais. Renginių kainas koncertams ir sporto varžyboms nustato pats turinio kūrėjas. Arena bendradarbiauja išnuomojant patalpas renginių organizatoriams. Pavyzdžiui, Andriaus Mamontovo koncerto kainą nustato pats atlikėjas. Arenos kaina bilietų kainos atžvilgiu nėra reikšminga“, – pasakojo P. Baltrėnas.
Kaip bebūtų, nuomojant areną renginių organizatoriams ar atlikėjams arenos valdytojai turi užtikrinti tam tikrus dalykus, tarkime, šiltas patalpas, tam tikro personalo darbą.
„Arenos kaštai taip pat aukšti ir pastovūs, reikia ją prišildyti. Taip pat – žmonių kaštai. Reikia didelio aptarnaujančio personalo. Kai nevyksta renginiai, kaštai vėl yra kitokie“, – aiškino vadovas.
Tiesa, P.Baltrėnas sutiko atskleisti ir „Švyturio arenos“ nuomos kainą.
„Ji vienam standartiniui renginiui kainuoja nuo 5 iki 10 tūkst.“, – užsiminė jis ir pabrėžė, kad dažnai sutartys sudaromos ir su miestų savivaldybėmis, kurios reikalauja papildomų kaštų.
„Kalbant apie Palangos koncertų salę, mes esame įsiparegoję mokėti Palangos savivaldybei nuomos mokestį. Tie dalykai yra įskaičiuojami į savikainą“, – aiškino vadovas.
Kainos nekils
Vadovai, paklausti apie baseinų, sporto salių, koncertų ir pramogų arenų bilietų kainas ateityje, kalbėjo drąsiai.
„Arenos nuomos kainos pas mus nesikeičia. Jeigu planuojama rengti kokį čempionatą, mes turime konkuruoti kur jis vyks. Tai gali būti Panevėžys, Kaunas ar Klaipėda. Konkurencija – milžiniška“, – sakė P.Baltrėnas.
O ir baseinuose vadovai prasitarė turintys net 45 skirtingas kainas, mat taip tolygiai paskirsto klientų srautus. Nors paslaugų kainos Lietuvos auga sparčiausiai, visgi abu kaip susitarę tikino, kad artimiausiu metu kainos augti neturėtų.
„Bilietai į sporto klubus ir baisenus nebrangs, nes atsiranda vis daugiau konkurencijos, rinka auga. Visi pešasi dėl tos pačios kišenės. Konkurencija neleidžia mūsų didinti kainų. Mums belieka efektyvinti veiklą. Dabar tai darome sujungdami kelių darbuotojų funkcijas į vieną“, – sakė V.Kuodis.
