Tiesa, kalbėdamas apie Lietuvą jis pabrėžė, kad, nors mūsų šalies ekonomika yra viena atviriausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir prekybos karai ją paveiktų bene labiausiai visame žemyne, pagal apklausas matyti, jog nei patys gyventojai, nei įmonės kol kas nesibaimina ir ekonominio vertinimo rodiklis mūsų šalyje yra aukščiausias nuo 2008 metų pabaigos.
Pasaulio skola kasmet didėja
Ekonomisto teigimu, dabar yra puiki proga pažiūrėti į praeitį, kaip pasaulis atrodė prieš 10-20 metų.
Jis pasakojo, kad 1998 metais vyko Azijos finansų krizės kulminacija – Rusijos rublio devalvacija ir valstybės nemokumas. 2008 metų rugsėjį – Pasaulinės finansų krizės pikas – bankrutuoja „Lehman Brothers“.
Anot ekonomisto, abiejų krizių pagrindinės priežastys – perteklinis skolinimasis, kuris ne per seniausiai buvo pastebimas ir daugelyje Europos valstybių.
Jis pabrėžė, kad dabar – 2018 metų rugsėjį – pasaulio skola iš 177 trilijonų padidėjo iki 250 trilijonų.
„Gyventojai savo skolos naštą padidino dvigubai, taip pat finansų sektorius. Vis dėlto kažkieno skola yra kažkieno turtas – pensijų, įmonių fondų...
Tiesa, problema yra ne skolos dydis, o tai, kad ta skola yra dirbtinai padidinama. Be to, didelė dalis naujos skolos yra sutelkta nelabai mokiose rankose ir tai gali sukelti įtampą“, – dabartinę ekonominę situaciją komentavo ekonomistas.
Jis aiškino, kad palūkanų normos dabar yra žemiausios istorijoje, tokios žemos jos nebuvo pastaruosius 5000 metų: „Skolos našta yra išaugusi, jos ir BVP santykis yra dar didesnis, nei buvo 2008 metais.“
Vardijo galimas krizės priežastis
Ekonomistas vardijo, kad pagrindinės krizės priežastys yra finansavimo prieinamumas (monetarinė politika, akcijų ir obligacijų kainos), fiskalinė politika, karai, geopolitiniai konfliktai, energijos ar kitų žaliavų kainų šuolis, ekonominės politikos klaidos.
N.Mačiulis išvardijo ir priežastis, kurios galėtų sutrikdyti dabartinį ekonominį ciklą. Pirmoji – skolinimosi kaina ir finansų rinkos.
„Net jei JAV akcijos ir nepervertintos, erdvės jų kritimui yra daugiau nei erdvės tolesniam kilimui. Šiuo metu JAV akcijų indeksas yra beveik nepasikeitęs“, – aiškino jis.
Taip pat jis paminėjo JAV prociklinę fiskalinę politiką, t. y. kai ekonomika ir taip perkaista, bet valstybė ją dar labiau kaitina skolintais pinigais.
Kita priežastis, galimai lemsianti naują pasaulinę krizę, – neišmintinga ekonominė politika.
„Arba kaip aš vadinu – durna politika. Liberalizacijos kontekste, užsienio prekyba išaugo nuo 20 iki 60 procentų pasaulio BVP. Tai ir padėjo anksčiau sumažinti krizę.
Dabar ta liberalizacija baigiasi. Jau dabar JAV apmokestino maždaug 4 proc. viso savo importo. Blogiausia padėtis – Kinijos, nes bet kurią minutę JAV gali įvesti 200 mlrd. JAV dolerių vertės muitus“, – sakė N.Mačiulis ir pridūrė, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas būtų nemažas šokas pasaulio ekonomikai.
Signalas – Kinijos ir Rusijos draugystė
Ekonomistas pabrėžė, kad 2018 metų rugsėjo 11 diena taip pat gali atsidurti kai kuriuose istorijos vadovėliuose, nes jau šiuo metu prasideda didžiausios karinės pratybos Rytų Sibire „Vostok-2018“.
„Šios pratybos yra tik parodomasis spektaklis, nukreiptas į JAV. Tai parodo, kad Rusija ir Kinija, kentėdamos nuo sankcijų ir prekybos karų, gali netiesiogiai sugulti į vieną lovą.
Taip pat šiandien prasideda Rytų ekonomikos forumas Vladivostoke, kuriame dalyvaus Rusijos ir Kinijos lyderiai. Tai labai stiprus signalas, kad šios dvi valstybės nori geopolitinės galios ašį perkelti į kitą regioną“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot specialisto, krizę galėtų lemti ir perkaitusios arba persiskolinusios besivystančios ekonomikos. Kaip pavyzdį jis pateikė Turkijos lirą, Argentinos pesą, Rusijos rublį bei kitas valiutas, kurios, N.Mačiulio teigimu, jau nuvertėjo beveik 40 procentų.
Jis pridūrė, kad Rusijos ekonomikoje akivaizdžių ekonominių problemų nėra, nes ji yra izoliuota ir atspari.
„Rusija efektyviai susitvarkė su kritusiomis naftos kainomis, valdžios sektoriaus skola – tik 13 procentų BVP. To galėtų pavydėti beveik visos valstybės.
Daug didesnės problemos yra Argentinoje arba Turkijoje – didelis prekybos deficitas, didžiulė užsienio skola, kuri yra penkis kartus didesnė nei jos rezervai.
Didžiausios Turkijos klaidos – perkaistanti ekonomika ir Erdogano valdymo stilius, šeimos narių įdarbinimas bei ekonominis neišprusimas“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad JAV sankcijos, pritaikytos Turkijai, yra dvigubai didesnės nei kitoms pasaulio valstybėms.
Lietuva krizės nejaučia
Kalbėdamas apie Lietuvą, ekonomistas išskyrė, kad mūsų šalis turi vieną atviriausių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, anot jo, nors atvirumas yra konkurencingumo ženklas, prekybos karų kontekste jis tampa silpnybe.
„Šalį, labiausiai priklausančią nuo eksporto ir importo, ypač paveiktų prekybos karas. Mūsų interesas – kad jokie prekybos karai nevyktų“, – aiškino N.Mačiulis.
Bandydamas atsakyti į klausimą, ar Lietuvos ekonomika perkaista, jis komentavo, kad visi pasaulyje vykstantys nesutarimai bei ekonominės problemos veikia ir Lietuvą.
Tiesa, anot jo, Lietuvos gyventojai ir įmonės nerimo nejaučia.
„Ekonominio vertinimo rodiklis mūsų šalyje yra aukščiausias nuo 2007 metų. Ekonominis augimas šiemet visiškai nesulėtėjo, nors tokios prognozės buvo metų pradžioje.
Vis dėlto sulėtėjimas bus kitais metais, bet tai būtų teigiamas scenarijus, nes dabartinis augimas virš potencialo nėra sveikas ir vestų prie ekonomikos perkaitimo, o dar spartesnis atlyginimų augimas sumažintų konkurencingumą ir turėtų didesnių neigiamų pasekmių“, – svarstė N.Mačiulis.
