Dėl minimalios algos artimiausiu metu spręs Vyriausybė. Kaip po Trišalės tarybos posėdžio prasitarė Vyriausybės atstovai, tikėtina, kad nuo sausio 1-osios bus nustatyta 430 eurų MMA.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė po posėdžio kalbėjo, kad negebėjimas susitarti užtraukia gėdą prieš visą Lietuvą.
Kompromiso nepasiekė
Trišalės tarybos posėdžio pradžioje, paprašius išsakyti savo pozicijas, darbdaviai teigė atėję su siūlymu dėl MMA, kuris siektų 420 eurų.
„Neturime kompromisinio varianto“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas.
„Pritariame 420 eurų. Patikėjome ministro Viliaus Šapokos skaičiavimais. Jis įrodė, kad ateityje neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas yra stabilus ir ženklus. Atėjome su 420 eurų pasiūlymu“, – kartojo Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
Tiesa, buvo kalbėta ir apie siūlymą nustatyti skirtingą MMA dydį Vilniuje ir regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui.
Atėjus laikui pasisakyti Vyriausybės atstovams, poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Vyriausybė nuosekliai laikosi skaičiavimo formulės ir įvertina tuos rodiklius, kurie yra aptarti. Pagal pastikslintas prognozes matome, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) auga ir pasikeitė ženkliai lyginant su gegužės duomenimis, todėl dabar keičiasi ir pats dydis. Mūsų pozicija – 430 eurų“, – sakė E.Radišauskienė.
Profesinės sąjungos pateikė savo nuomonę.
„Mūsų nuomonė, kad MMA turi būti 450 eurų“, – aiškiai sakė I.Ruginienė. Tiesa, buvo pasiūlytas ir kompromisinis variantas.
„450 eurų būtų galima pasiekti laipsniškai: nuo 2019 metų sausio MMA didinti 30 eurų. MMA būtų 430 eurų, o atėjus liepai kiltų dar 20 eurų iki 450 eurų“, – į kompromisą dėl MMA leidosi I.Ruginienė.
Vis dėlto Trišalėje taryboje atstovams susitarti nepavyko. Paklausus, ar reikia papildomos pertraukos apsvarstyti visų pasiūlymus, jos buvo atsisakyta.
Ekspertai ir išpeikė, ir gyrė
Dar prieš lemiamą Trišalės tarybos posėdį savo nuomonę apie MMA didinimą pasakė ir Lietuvos ekonomistai bei ekspertai. Štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išpeikė darbdavių siūlymą MMA nustyti pagal atskirus regionus.
„MMA diferencijavimas pagal regionus, t.y. vieną MMA nustatyti Kelmei, o kitą Vilniui, yra svarstytina, bet prasta mintis. Štai kodėl.
Aišku, kad šalies lymeniu nustatomas MMA kai kuriems rajonams yra per aukštas ir veda į nedarbą. Net ir su dabartine taisykle, kad MMA turėtų sudaryti 45-50 proc. VDU, daugelyje rajonų MMA ir VDU santykis viršija 50 proc., o kai kur net sudaro 63 proc.
O tai reiškia, kad kai kuriuose rajonuose nebeapsimoka samdyti žmonių prastai apmokamiems darbams“, – socialiniame tinkle dėstė Ž.Šilėnas.
Taip pat specialistas išreiškė ir bendrą nuomonę apie MMA rodiklį.
„MMA apskritai yra atgyvenęs, nereikalingas, netikslus kišimosi į darbo rinką įrankis, kuris sukuria daugiau problemų, nei išsprendžia. Tiesą pasakius, jis nesprendžia jokių problemų – nei skurdo, nei nelygybės. Bet politiškai patogus, intuityviai suprantamas, dėl to jį ir turime.
O jei įrankis prastas, tai tobulink netobulinęs – vis tiek bus prastas. Jei kūju nori tvarkyti laikrodį, gali tobulinti kūjį, kiek tik nori, juo laikrodžio vis tiek nepataisysi“, – sakė Ž.Šilėnas.
Savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė ir į Lietuvos prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Jis palaikė siūlymą, kad minimali alga skirtinguose šalies regionuose galėtų skirtis.
„Reikėtų daugiau teisių atiduoti savivaldybėms reguliuoti algą pagal susiklosčiusią situaciją. Dėl 430 eurų, tai pernelyg orientuojamasi į popierinį vidurkį. Juk vidutinis darbo užmokestis neatspindi tikrosios situacijos ir šešėlio pajamų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad reiktų svarstyti apie didesnę minimalią algą, bet su tam tikra regionine diferenciacija, mat yra ekonomiškai silpnų regionų, kuriuose minimalios algos pakėlimas iki 550 eurų sužlugdytų smulkųjį verslą.
Nuo šių metų sausio MMA padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Kaip anksčiau rašė ELTA, Trišalė taryba yra socialinių partnerių susitarimu iš centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų sudaryta institucija. Tarybos nariai bendrai ieško būdų spręsti gyventojų užimtumo, darbuotojų saugos, nelegalaus darbo, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos ir kitas problemas.
