Kaip ir buvo planuota, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos reformoms.
Prikibo prie pristatymo laiko
Į rytinį Seimo posėdį užsiregistravo 95 Seimo nariai. Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas biudžeto projektą aiškino, kad Lietuvai labai svarbu atsidėti rezervą ateičiai.
„Antrus metus iš eilės projektuojame biudžeto perteklių, tas skaičius yra 0,4 proc. BVP. Turime užtikrinti stabilumą ir kaupti rezervus, kad ateityje nereikėtų imti brangių greitųjų kreditų.
Biudžeto projektas buvo paremtas esminėmis aplinkybėmis ir paremtas reformomis. Ekonomikas augimas lėtėja, jis lėtėja ir Lietuvoje, todėl privalu kaupti rezervus ir atsidėti ateičiai“, – Seimo nariams pristatydamas biudžeto projektą sakė V.Šapoka.
Po biudžeto pristatymo Seimo nariams iškilo nemažai klausimų bei pastabų. Štai Andriui Kubiliui užkliuvo finansų ministro biudžeto projekto pristatymas.
„Jūs sugebėjote kitų metų biudžetą pristatyti Seimui per 6 min. Taip lakoniškai pristatomo biudžeto dar nesu girdėjęs. Tai ar neturite kuo pasigirti, ar bijote ko nors pripainioti? Biudžetas yra ne tik apie skaičius, bet ir apie žmones. Kiek kitų metų mokytojų atlyginimai viršys vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje? „, – ministro klausė A.Kubilius.
„Orientuotis reikia ne į kiekybę, o į kokybę. Aš galiu pristatyti ir 2 val., bet ar nuo to kas pasikeis? Kalbant apie švietimo sistemos pertvarką, aš pasitikiu švietimo ir mokslo ministre ir manau, kad tos lėšos bus panaudotos efektyviai ir mokytojų atlyginimai tikrai augs“, – atsikirto V.Šapoka.
Seimo narė Irena Šiaulienė taip pat klausė, kodėl valstybės biudžeto deficitas, vis dar augant Lietuvos ekonomikai, didėja du su trupučiu karto.
„Biudžeto deficitas išlieka, nes mažinama su darbo santykiais susijusi našta“, – sakė finansų ministras.
Užkliuvo mokytojų atlyginimai
„Matematika tokia, kad visi žinome, jog mokytojų atlyginimams keturiems mėnesiams buvo skirta 17 mln. eurų, tačiau kadangi atsitiko problemos, buvo paskirta dar 10 mln. eurų. Ti iš viso – 27 mln. eurų.
Jūsų žiniai, kiti metai turės 12 mėnesių, tad tą sumą reikia dauginti mažiausiai iš trijų, tai bus 81 mln. eurų. O neva dar grįšime šiemet prie pagalbos mokytojų atlyginimų didinimų. Kaip įvyks stebuklas?“, – per dantį ministrą ir skaičiavimus traukė Edmundas Pupinis.
Finansų ministras nepasimetė ir padėkojo, jog Seimo narys priminė, kad metuose yra 12 mėnesių.
„Kalbant apie skaičius, pristatysiu dar kartą,. Švietimui yra skirta papildomai 185 mln. eurų ir aš tikiu, kad švietimo ministrė juos panaudos efektyviausiu būdu“, – atsakė V.Šapoka.
Prabilo apie skleidžiamus gandus
Posėdyje buvo iškeltas ir kultūros sektoriaus finansavimo klausimas. Kaip teigė V.Šapoka, bendrai finansavimas šiai sričiai auga 40 mln. eurų, o beveik 10 mln. eurų bus skirta kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui. Ministras nenutylėjo ir kolegoms išsakė kritikos ir dėl, anot jo, Seime skleidžiamų gandų.
„Čia bus toks retorinis klausimas.
Kuomet iš Seimo yra paskleidžiamas gandas, kad kultūros sričiai yra mažinama 15 proc., neatsižvelgiant į faktinę situaciją, kad finansaimas auga 40 mln. eurų, tai ar tikrai Seimo nariai turi užsiimti tokiais dalykais, tuo tarpu žinodami, kaip vyksta derybos?“, – kritiką išsakė finansų ministras.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad didėja mokesčiai smulkiajam verslui, toks klausimas buvo iškeltas ir Seimo posėdyje.
„Iš tiesų, ypatingai yra paleista daug gandų. Tikiuosi, kad šįkart bent ne iš Seimo.
Tikrai detaliai bus pristatyti pakeitmai dėl Sodros įmokų minsitro Lino Kukuraičio. Kas užsiima individualia veikla, nes žinome, kad sujungus Sodros įmokas, pati įmoka bendrai sudarys 19,5 proc., o individualiam verslui žymiai didesnė, nors pati apmokestinimo bazė dvigubai mažesnė, tam, kad atlieptų mokestinius pasikeitimus. Jei tų pakeitimų nebūtų, mokestinė našta išaugtų“, – aiškino V.Šapoka.
Po pateikimo kitų metų valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 22 d., antrojo svarstymo – gruodžio 6 d.
Augs tiek pajamos, tiek išlaidos
lrytas.lt primena, kad tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos 2019 metais augs.
Atitinkamai, pajamos bus 16,7 porc. didesnės nei šiemet ir sudarys 10,586 mlrd. eurų. Išlaidos augs 22,2 proc. ir sudarys 11,681 mlrd. eurų. 2019 metų biudžete sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidos didės 279 mln. eurų.
Vyriausybė 2019 metais yra numačiusi didinti ir minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Planuojama, kad jis nuo 400 eurų kils 30 eurų, iki 430 eurų.
Dėl susijungiančių darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų ši suma po reformos įsigaliojimo prilygs 555 eurams.
Biudžete numatyta didinti ir vaiko pinigus. Nuo šiuo metu išmokamų 30 eurų jie turėtų kilti iki 50 eurų.
Taip pat siūloma 1,3 proc., tai yra – 1,71 euro didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų bazinį dydį.
Įvertinus mokesčių reformą, jis siektų 173 eurus. Teigiama, kad atlyginimai didėtų 180 tūkst. darbuotojų, tam biudžeto projekte numatyta 33,4 mln. eurų.
Kartu su 2019 metų biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka.
Dabar savivaldos finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.
Planuojama, kad savivaldybėms bus suteikiama papildoma paskata, kuri priklausys nuo toje savivaldybėje esančio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo, įvedant darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį.
Tokia tvarka įsigaliotų tik nuo 2020 metų, o tos savivaldybės, kurių VDU auga mažiausiai, vis tiek gautų bazines GPM išmokas.
