Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. trečiąjį ketvirtį buvo 174 eurai (sumažėjo 14,3 euro).
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, daugiausia – 3 proc. – Panevėžio apskrityje.
2018 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią – 1 035,5 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 754 eurus – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. trečiąjį ketvirtį lėmė sezoniškumas, didesnės darbų apimtys, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai – 2,6 proc. – padidėjo Panevėžio apskrityje.
Metų rekordininkas
Per metus labiausiai darbo užmokestis padidėjo Kauno apskrityje.
Per metus (2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sostinės regione augo sparčiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (atitinkamai 10,1 ir 9,6 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 10,4 proc. – Kauno apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7 iki 10,1 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, augo visose apskrityse – nuo 6,4 iki 9,5 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo beveik visose savivaldybėse.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo daugumoje (54) savivaldybių – nuo 0,4 proc. iki 6,7 proc., tik Utenos rajono savivaldybėje jis beveik nepakito. Bruto darbo užmokestis sumažėjo Vilniaus miesto ir Visagino (po 0,1 proc.), Klaipėdos rajono (0,3 proc.), Jonavos rajono (1,5 proc.) ir Neringos (1,7 proc.) savivaldybėse.
2018 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 067,9 euro – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 132,2 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (646,9 euro) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 421 euro).
Per metus (2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 0,3 proc. Ignalinos rajono iki 14,7 proc. Neringos, išskyrus Pagėgių savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,9 proc.
Daugėjo darbuotojų
Vidutinis darbuotojų skaičius trečiąjį ketvirtį daugelyje apskričių augo.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, sostinės regione padidėjo 0,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione beveik nepakito, Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo šešiose apskrityse nuo 0,1 iki 0,4 proc., likusiose apskrityse – sumažėjo nuo 0,2 iki 0,6 proc.
2018 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 32 savivaldybėse – nuo 0,1 iki 15,8 proc., kitose – sumažėjo nuo 0,1 iki 1,9 proc. Raseinių savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.
Per metus (2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius sostinės regione išaugo 1,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,3 proc. Vidutinis darbuotojų skaičius per metus išaugo keturiose apskrityse (Telšių, Vilniaus, Šiaulių ir Kauno) – nuo 0,3 iki 2,6 proc., kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,6 iki 4,9 proc.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 24 savivaldybėse, labiausiai – 9,2 proc. – Jurbarko rajono savivaldybėje, likusiose sumažėjo, išskyrus Panevėžio rajono savivaldybę, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius nekito.
