Pabrango kiaušiniai
Pigiausi – narvuose laikomų vištų – kiaušiniai parduotuvėse per metus pabrango 25 proc. – nuo 0,99 iki 1,54 euro už 10 vienetų.
Kiaušinių, kuriuos deda ant kraiko laikomos vištos, kainos šiuo metu svyruoja tarp 1,5 ir 2 eurų, o ekologiškų – net apie 3–3,7 euro.
Tačiau tokiais „parduotuviniais“ kainų pokyčiais ne taip lengva patikėti vištų dedeklių augintojams. Mat jie mato kitokią tendenciją – didmena šiemet jiems nebuvo dosni.
Pasak antrinės „Kretingos grūdų“ įmonės „Vyturio paukštynas“ vieno iš vadovų Valdemaro Sadaunyko, šie metai paukštininkams – prasti.
„Tai, kad per metus kilo kiaušinių kainos lentynose, mus – akibrokštas. Parduodame juos didmenai, ir mums už narvuose laikomų vištų kiaušinius mokama labai mažai.
Pašarai iš naujojo derliaus grūdų pabrango, kiaušinių gamybos savikaina – padidėjo, bet jų supirkimo kainos nekilo. Jos net nepadengia sąnaudų“, – aiškino V.Sadaunykas.
Jo teigimu, menkos supirkimo kainos yra savotiškas spaudimas rinkai, nes kiaušinių pasiūla yra labai didelė. Jų įvežama ne tik iš kaimyninių valstybių, bet ir iš Ukrainos.
Taigi narvuose laikomų dedeklių paukštynams atremti konkurenciją nėra lengva, bet ir vartotojams kol kas tai neduoda naudos: net ir „narviniai“ kiaušiniai, jei tik jiems netaikoma akcijų, yra brangūs.
Pavyzdžiui, 2015-aisias (euro įvedimo metais) jų dešimtukas kainavo 1,13 euro, dabar – 40 euro centų brangiau.
Kainas dar perrašinėja
Pastarosiomis savaitėmis buvo galima pastebėti kainų pokyčių pieno produktų lentynose.
„Dvaro sviesto“ 200 g kaladėlė, prieš mėnesį kainavusi 1,89 euro, šiuo metu pabrango iki 2,09 euro. „Rokiškio sviesto“ kaina pakilo nuo 1,99 euro iki 2,10 euro.
Smulkmena? Galbūt. Tačiau ją pastebėję žmonės linkę paburbėti.
„Mes patys kainų pastaruoju metu nekeitėme, jas teko kelti birželį, kai jos šovė aukštyn eksporto rinkose. Bet tai nereiškia, kad kainos būtent tada pasikeitė ir parduotuvių lentynose. Prekybos tinklai elgiasi taip, kaip jiems parankiau“, – aiškino pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.
Kita vertus, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys liudija, kad per metus vidutinė 200 gramų 82 proc. sviesto kaina smuktelėjo nuo 2,04 iki 1,99 euro.
Priminimui – 2015-aisis vidutiniškai toks pat kiekis sviesto kainavo 1,3 euro.
Vasaros kaitros nepamiršo
Palyginti su praėjusiais metais, kone dvigubai pabrango morkos. Daugiau ar mažiau pakilo visų daržovių kainos, tačiau to priežastys suprantamos – jau liepą žemdirbiai buvo įspėję, kad sausra neleidžia joms augti, o prilaistyti tiek, kiek reikia, tiesiog neįmanoma.
„Derlius buvo daug mažesnis už pernykštį – nelygu daržovių rūšis, jis sumenko nuo 25 iki 50 proc. O kadangi pasiūla nedidelė, ir kainos pakilo“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Laukaitis.
Šakių rajone, Jokūbonių kaime, jis daržovėms kasmet skiria apie 270 hektarų.
Ar yra požymių, kad ūkininkų sandėliai pavasariop ištuštės? „Tikimybė – didelė. Tik neaišku, kada tai nutiks. O kainos priklausys nuo to, suras ar ne prekybininkai, iš kur jų atsivežti.
Jeigu jiems to padaryti nepavyks, daržovės toliau brangs, o vartojimas ims trauktis.
Tiesiog žmonės vienus produktus pakeis kitais, pavyzdžiui, virs ryžius vietoj bulvių“, – svarstė M.Laukaitis.
Tačiau šie metai – ne pirmieji, kai daržovių kainos yra smarkiai pakilusios. 2015-ųjų lapkritį jos buvo dar didesnės. Antai už burokėlių kilogramą tada pirkėjai mokėjo 0,7 euro, o dabar už juos prašoma 0,34 eurų.
Svogūnų kilogramas prieš trejus metus kainavo 0,44, dabar – 0,32 euro. Kodėl? „Tai – daržininkystė, sėkmė ir nesėkmė priklauso tik nuo gamtos sąlygų“, – priminė M.Laukaitis.
Bus ryškesnių pokyčių
Juodos duonos kainos palyginamuoju laikotarpiu pakilo maždaug 5 proc. – nuo 1,9 eurų už kilogramą iki 2 eurų. Šiek tiek jau pabrango ir miltai.
Tačiau tai – tik pradžia. Duonkepiai vieni per kitus kalba apie pašokusias ne tiktai miltų, bet ir darbo jėgos kainas.
Būtinybė kelti atlyginimus ir brangstanti energija – tai vieni svarbiausių veiksnių, verčiančių branginti produktus.
Pieno šįmet superka ir perdirba mažiau
Šalies įmonės per dešimt šių metų mėnesių perdirbo 1,46 mln. tonų žalio pieno – 0,6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Žaliavą gaminantys šalies pieno ūkiai minimu laikotarpiu perdirbėjams patiekė 1,15 mln. tonų pieno – 2,9 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais.
„Mūsų ūkiuose primelžiama dukart daugiau pieno, nei jo suvartojama šalyje, tačiau perdirbėjams jo trūksta, nes didelė dalis lietuviškų pieno produktų eksportuojama“, – sakė asociacijos „Pieno centras“ direktorius E.Simonis.
