Ekonomistas palygino, kaip gyvenome prieš dešimtmetį ir dabar: skirtumai akivaizdūs

Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose sparčiai plinta dešimties metų iššūkis – žmonės dalijasi nuotraukomis, kaip atrodė 2009-aisiais ir dabar, praėjus dešimtmečiui. Originaliai į šį iššūkį pažvelgė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis – jis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Lrytas.lt koliažas
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Lrytas.lt koliažas
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Lrytas.lt nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Lrytas.lt nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Socialinių tinklų nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>Socialinių tinklų nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė statistiką, kaip gyvenome prieš dešimt metų ir kokia ekonominė situacija Lietuvoje yra šiandien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 22, 2019, 12:28 PM, atnaujinta Jan 22, 2019, 3:08 PM

Ekonomistas iš viso lygino 13 sričių: lietuvių skaičių visame pasaulyje, šalies gyventojų skaičių, bedarbių skaičių, nedirbančių ir ieškančių darbo žmonių skaičių, gyvenančių absoliučiame skurde asmenų skaičių.

Taip pat koks šalyje minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių, vidutinis atlyginimas juos atskaičius, vidutinė senatvės pensija, benzino kaina, kokie gyventojų indėliai, alkoholio suvartojimas, mirštamumas nuo su alkoholiu susijusių ligų ir kiek žmonių nubėgo Vilniaus maratone 42 kilometrus.

Ekonominė situacija gerėjo

N.Mačiulio skaičiavimais, 2009 m., kaip ir šiemet, lietuvių visame pasaulyje buvo tiek pat – apie 3,5 mln. Tiesa, išsiskyrė pačioje Lietuvoje likusių tautiečių skaičius – 2009 m. čia gyveno 3,16 mln. žmonių, 2019 metais jų liko 2,8 mln.

Bedarbių 2009 m. buvo apie 221 tūkst. Daug gražesnė statistika atrodo šiemet – šalyje, skaičiuojama, yra apie 91 tūkst. bedarbių. Iš jų nedirba ir neieško darbo apie 30,5 proc. 15–74 m. asmenų. Galima palyginti: prieš dešimtmetį darbo neieškojo 37,5 proc. nedirbančių žmonių.

Pasikeitė ir gyvenančių žemiau skurdo ribos asmenų skaičius. Absoliučiame skurde 2009 m. gyveno 497 tūkst. lietuvių. Dabar ypač sunkiai verčiasi 300 tūkst. tautiečių.

Prieš dešimtmetį minimalus atlyginimas Lietuvoje siekė 232 Eur neatskaičius mokesčių, o vidutinis juos atskaičius – 464 Eur. Nuo šių metų pastarasis kilo iki 782 Eur, o minimali alga jau siekia 555 Eur.

Ūgtelėjo ir vidutinė senatvės pensija – nuo sausio 1 d. ji šoktelėjo iki 358 Eur. 2009 pensininkams vidutiniškai būdavo atseikėjami 235 Eur.

Per dešimtmetį nekito tik benzino kaina – kaip ir anksčiau, litrą benzino galime įsigyti už 1,05 Eur.

Gyvenome sveikiau

Ekonomisto skaičiavimu, 2009 m. gyventojų indėliai siekė 7 mlrd. Eur, 2019 m. šis skaičius jau peršoko 13 mlrd. Eur.

Mažėja alkoholio suvartojimas. Anksčiau vienam asmeniui, kuriam yra daugiau nei 15 metų, tekdavo 14 litrų grynojo alkoholio per metus, dabar šis skaičius sumažėjo iki 12 litrų.

Pastebimai mažėjo ir mirčių nuo su alkoholiu susijusių ligų skaičius. 2009 m. mirusių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, buvo 52 žmonės. Naujausia statistika skelbia, kad dabar šis skaičius sumažėjęs iki 32 asmenų 100 tūkst. gyventojų.

Paskutinis lentelės laukelis – N.Mačiulio pomėgis bėgti maratonus. Jis skaičiuoja, kad prieš dešimtmetį Vilniaus maratone 42 km nubėgo vos 221 žmogus, o pastarajame maratone šis skaičius išaugo iki 738 asmenų.

Mato didelį progresą

Kaip lrytas.lt teigė pats ekonomistas, būtent šiuos rodiklius jis pasirinko dėl to, kad jie yra dažniausiai linksniuojami viešojoje erdvėje kalbant apie šalies ekonominę situaciją, tačiau, jo teigimu, žiūrint į bet kokį ekonominę gerovę rodantį rodiklį matomas didelis Lietuvos progresas.

„Ne tik kalbant apie tokius sunkiai apčiuopiamus ir kitiems nejuntamus rodiklius kaip BVP, tenkantį vienam gyventojui, bet ir mano minėtą vidutinį darbo užmokestį, kuris išaugo 69 proc., vidutinę senatvės pensiją, pakilusią 53 proc.

O kainų padidėjimas yra gerokai mažesnis, nei padidėjo atlyginimai ir senatvės pensija. Per tą patį laikotarpį kainos išaugo vidutiniškai 20 proc. Reali mažmeninė prekyba, nepaisant to, kad gyventojų skaičius sumažėjo, išaugo.

Daug kam tokia statistika atrodo neįtikinanti, bet su ja ginčytis tikrai nereikėtų. Niekas neneigia, kad buvo ir tokių prekių ir paslaugų, kurios per dešimtmetį pabrango netgi dvigubai ar trigubai. Skaičiuojant vidutinę infliaciją, žiūrima maždaug į 900 prekių ir paslaugų kainas visoje Lietuvoje“, – aiškino N.Mačiulis.

Tiesa, nors progresas tikrai akivaizdus, ekonomisto teigimu, lieka ir neišspręstų problemų, tokių kaip 300 tūkst. gyventojų, kurie vis dar gyvena dideliame materialiniame nepritekliuje, nors šis rodiklis per pastarąjį dešimtmetį ir yra sumažėjęs.

Kas toliau?

Paklaustas, ar bedarbių skaičius negalėjo sumažėti dėl natūralių procesų, tokių kaip emigracija, N.Mačiulis pridūrė ir kelis kitus veiksnius.

„Taip, vienas problemos sprendimo būdų buvo savaiminis, kai tie gyventojai, kurie nerado galimybės įsidarbinti Lietuvoje, pasirinko emigracijos kelią. Niekas šio fakto neneigia, bet galima paminėti ir kitą tendenciją, kad pastaruosius penkerius metus gana daug lietuvių grįžta. Šiuo metu turime rekordiškai didelį registruotą laisvų darbo vietų skaičių.

Be to, išaugo ir užimtumas žmonių, kurie dirba ir yra aktyvūs darbo rinkoje“, – pažymėjo ekonomistas.

Kas mūsų laukia artėjantį dešimtmetį?

„Manau, kad bus visų šių rodiklių progresas. Skurstančių gyventojų Lietuvoje bus mažiau, apskritai visų gyventojų šalyje bus mažiau, nes nebebus 2,8 mln. Mažiau bus ir skurstančių, nes didės vidutinė senatvės pensija, darbo užmokestis.

Taip pat tikėtina, kad gyventojai gyvens sveikiau, sumažės alkoholio suvartojimas vienam gyventojui, mirštamumas nuo alkoholio, bus daug didesnis gyventojų aktyvumas, daugiau žmonių užsiims sportu, o tai yra pažangesnių, turtingesių gyventojų bruožas“, – apibendrino N.Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.