Vakarais neretai norėdavosi pagraužti ko nors skanaus, tačiau kadangi didelio pasirinkimo nebuvo, apsiribodavau arbata, džiūvėsiu ir obuoliu.
Ne išgyventi, bet pragyventi
Skaitytojams primenu, kad vasario 1 dieną pradėjau mėnesio trukmės ekperimentą, kuriuo užsimojau išgyventi maistui per dieną skirdama vos 2 eurus.
Iš karto žodis „išgyventi“ sulaukė daugelio skaitytojų kritikos. Telieka pritarti komentuotojams dėl netinkamos formuluotės. Teisingiau būtų sakyti ne išgyventi, bet pragyventi, nes išgyventi įmanoma ir ne tokiomis sąlygomis. O štai oriai su tokiu kukliu biudžetu gyventi visavertį gyvenimą – sudėtingiau.
Pirmąją savaitę iškėliau uždavinį nusipirkti produktų, kurių turėtų pakakti ilgesniam laikui nei iki kitos savaitės pradžios. Taigi mano pirkinių krepšelyje atsirado aliejaus, kruopų, kavos ir cukraus. Ilgiau nei savaitei taip pat pakaks raugintų kopūstų, bulvių, makaronų, obuolių.
Jau pradėjusi antrąją savaitę galiu patikinti, kad 14 eurų, į kuriuos turi sutilpti visos mano savaitės maisto išlaidos, tikrai pakako. Tačiau ne visų produktų kokybe galėjau pasidžiaugti. Ir netrukus paaiškinsiu kodėl.
Esu dirbanti moteris. Darbą pradedu tarp 8-9 val., baigiu tarp 18-19 val. Teko dirbti ir šeštadienį. Norint įsigyti maisto prekių su nuolaida, geriausia prekybos centruose apsilankyti tarp 10-12 val., bet tuomet man – pats darbų įkarštis. Todėl pirmąją savaitę pirkau atsitiktinai ir dažniausiai tik pigesnes prekes, taip pat tai, ką pavyko rasti specialiame nuolaidų skyrelyje.
Pirkinių krepšelis
Visiems, kurie mėgsta skaičius, pasakysiu, kad praėjusią savaitę mano pirkinių krepšelį sudarė štai tokios prekės:
3 kg bulvių (jų liko kitai savaitei) – 1,05 Eur;
1 kg raugintų kopūstų – 1,19 Eur;
10 kiaušinių – 0,7 Eur;
lenkiškų kruopų dėžutė – 1,2 Eur;
1 kg cukraus – 0,5 Eur;
aliejus „Natura“ (su nuolaida) -1,61 Eur;
2 vištienos krūtinėlės – 2,6 Eur;
parūkytos Samsono „Medžiotojų“ dešrelės (su nuolaida) – 0,8 Eur;
0,925 g obuolių – 0,27 Eur;
3 „Iki“ bandelės – 0,3 Eur;
0,5 kepaliuko Biržų „Senolių“ duonos (su 50 proc. nuolaida) – 0,2 Eur;
0,5 kepaliuko juodos duonos „Rugelis“, – 0,53 Eur;
makaronų „Majora Farfal“ maišelis – 0,59 Eur;
2 pakeliai (po 120 g) avižinių sausainių su saulėgražų ir sezamo sėklomis – 0,58 Eur;
avižiniai dribsniai „Dobele“ (liko ir kitai savaitei) – 0,59 Eur;
250 g kavos „Aroma Platinum“ (su nuolaida)- 1,92 Eur.
Ne toks ir kuklus sąrašas, tiesa? Badauti tikrai neteko.
Nepritekliaus jausmas
Kaip ir žadėjau, neatsisakiau socialinio gyvenimo, tačiau gerokai jį apribojau. Per kolegės gimtadienį suvalgiau gabaliuką torto, saują vynuogių, išgėriau taurę šampano. Ilgai svarsčiau, ar eiti susitikti su draugėmis. Kadangi kas kartą sąskaitas apmokame eilės tvarka, šį kartą vaišės man nekainavo.
Labiausiai erzino būtinybė viską skaičiuoti, tikrinti kasos kvitus, jokiu būdu neišleisti daugiau, nei buvau numačiusi, taip pat net nestabtelėti prie lentynų, kur parduodamos prekės be nuolaidų.
Nebuvo lengva atsispirti įvairioms pagundoms – mėgstamam jogurtui, riešutams, pyrago gabaliukui. Tokia savikontrolė viduje pasėjo keistą nepritekliaus ir nepasitikėjimo savimi jausmą.
Skrandžiui nepatiko
Pigesnių ar nukainotų produktų vartojimas padarė ir neigiamą poveikį. Po to, kai vieną naktį sustreikavo skrandis, nusprendžiau daugiau nebepirkti pigiausių kiaušinių ir nupigintų mėsos produktų. Taip pat nusprendžiau atsisakyti duonos džiūvėsėlių, nes nuo jų kramsnojimo pradėjo mausti dantis.
Taigi užsibrėžtos pinigų sumos pirmąją savaitę neviršijau, tačiau, norėdama grįžti prie šiek tiek kokybiškesnio maisto, antros savaitės limitą beveik išnaudojau per dvi pirmąsias dienas. Teks kuriam laikui pamiršti parduotuvę ir ruošti patiekalus iš gan nemažo pirkinių rezervo.
Apie tai, kaip sekėsi antrąjį eksperimento etapą, skaitykite kitą savaitę.
