Žinokite, kad netektų nustebti: kur iš tiesų laiko pensijų fondams patikėtus pinigus

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti.

Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-02-24 08:41

Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai. Ar, tokiu atveju, jos apsaugotos?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) atsako į klausimus, kurių ji sulaukia dažniausiai.

Ar pensijų fondai visiškai perima fondų dalyvių pinigus? Ne visai. Fondų valdytojai veikia patikėjimo teise ir kas mėnesį gaunamas įmokas investuoja į vertybinius popierius.

Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad pensijų dalyvių turtas būtų saugiai prižiūrimas ir investuojamas vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis.

Ar pensijų fondai klientų lėšas gali panaudoti savo reikmėms? Tikrai ne. Griežtas reguliavimas neleidžia nė mažiausio žingsnio „į kairę“, o valdymo įmonės ir fondų dalyvių turtas yra visiškai atskirtas nuo bendrovės turto. Be to, pats turtas saugomas pasirinktame depozitoriume patikėjimo teise.

Būsimųjų pensininkų santaupos laikomos ne pinigų, o vertybinių popierių pavidalu, kad nuolat „dirbtų“.

Atitinkamai vertybinių popierių nuosavybės įrašus saugo speciali įstaiga – depozitoriumas, kuris kontroliuoja, kaip investuojamas pensijų dalyvių turtas.

Tai tarsi finansų sektoriaus notaras, licencijuojamas Lietuvos banko.

Kas nutinka, jeigu pensijų fondas bankrutuoja? Jei ši visiškai teorinė galimybė ir taptų realybe, fondo dalyvio nuosavybė finansų rinkose be sustojimo darbuotųsi toliau ir sektų paskui kaupiantįjį į kitą fondą.

Depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų dalyvių turtas, yra atsakingas už kitos valdymo įmonės suradimą.

Ar yra buvę precedentų, kai pensijų bendrovių tiesiog neliko? Per 15 metų nuo II pakopos veiklos pradžios nebuvo tokių atvejų, kad bendrovių tiesiog neliktų.

Per tuos metus bendrovės jungėsi, keitė savo kryptis. Todėl šiuo metu pensijų fondus valdo penkos bendrovės, kai pradžioje jų buvo keliolika.

Kaupiančiųjų turtas niekur nedingo, paprasčiausiai turtą investuoja ir sutartis aptarnauja šią paslaugą teikiančios bendrovės.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų.

Jas investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „INVL Asset Management“ ir „Aviva Lietuva“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.