Tai BNS patvirtino centrinio banko atstovas Giedrius Šniukas.
LB teigimu, tokiomis žinutėmis sukčiai, naudodamiesi žiniasklaidos pranešimais apie galimą pinigų plovimą per „Swedbank“, iš pastarojo banko klientų bando išvilioti jų pinigus, o Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis neatmetė ir galimybės, kad gali būti bandoma paveikti ir „Swedbank“ finansinį stabilumą.
„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis. Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui neįžvelgė.
„Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai (...) Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V. Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.
Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
