Jis įvardijo keturis priežastis, kurios, ekonomisto nuomone, lemia mažas pensininkų gaunamas pajamas.
„Pirmoji priežastis galėtų būti ta, kad Lietuva per biudžetą pensijoms perskirsto mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis (6,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai 7,5 proc. EBPO vidurkis)“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ekonomistas.
Portalui lrt.lt jis teigė, kad Lietuvos biudžetas, palyginti su BVP, yra vienas mažiausių, tad ir galimybių perskirstyti socialinei apsaugai yra mažiau.
„Žinoma, tai yra ir prioritetų klausimas. Lietuvos biudžetas ilgą laiką buvo ir tebėra orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų. Socialinei apsaugai Lietuva visoje ES išleidžia bene mažiausiai“, – portalui sakė Ž.Mauricas.
Pasiteiravus, ar vertėtų šiai sričiai skirti daugiau valstybės resursų, ekonomistas teigė, kad dėl senėjančios visuomenės tai būtų per didelė našta šalies biudžetui.
Anot jo, svarbiau atkreipti dėmesį į antrąją problemą, kad dėl per mažo stažo dalis gyventojų gauna labai mažas pensijas.
„Pensinio amžiaus žmonių pajamų nelygybė – pati didžiausia visoje euro zonoje. Labiausia todėl, kad itin didelė dalis žmonių, ypač moterų, gauna labai menkas pensijas dėl nepakankamo stažo, kuris dažnu atveju nesusikaupė dėl vaikų auginimo“, – sakė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, „Sodrai“ reikėtų spręsti mažiausių pensijų klausimą galimai skiriant lėšas iš valstybės biudžeto kaip bazinę pensiją. Tokiu atveju padidėtų pats perskirstymas.
Tuo metu „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis pastebi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais jau padidino įmokas gaunantiems mažiausias pensijas.
„Ministerija skyrė priedą, kuris turėtų pakelti mažiausias pensijas iki beveik skurdo ribos – 238 eurų“, – sakė S.Jarmalis.
Įtaką daro sovietinis palikimas
Trečioji priežastis, kurią įvarijo Ž.Mauricas – lietuviai turi mažai alternatyvių pajamų. Pavyzdžiui, mažiau per biudžetą pensijoms perskirsto Šveicarija, Olandija, Islandija, Švedija, Australija, Naujoji Zelandija ir kitos šalys, tačiau šių šalių pensininkai yra sukaupę pakankamai santaupų, tad jie nėra priklausomi vien nuo valdžios atstovų malonės.
Ž.Mauricas teigė, kad taupymo šalyje trūksta dėl sovietinio palikimo.
Vis dėlto ekonomistas pažymėjo, kad visų Baltijos šalių valstybingumo startas buvo panašus, tačiau estai, kaupiant pensijas senatvei, daug labiau pasistūmėję į priekį.
„Galima daryti prielaidą, kad Estijoje skurstančiųjų pensininkų skaičius šalyje mažės sparčiau nei Lietuvoje. Ir ne dėl didesnio valstybės perskirstymo, o dėl to, kad vis daugiau pensininkų gaus papildomą pensiją iš sukauptų pinigų antroje bei trečioje pakopoje“, – sakė Ž.Mauricas.
Tuo metu S.Jarmalis pastebėjo, kad ateityje demografinė padėtis kels papildomus iššūkius valstybei, o neturintys alternatyviųjų pajamų gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje.
„Dirbančiųjų skaičius, palyginus su pensininkų skaičiumi, mažės. Demografiniai iššūkiai palies ir pensijas, todėl pensijų kaupimo reforma yra skirta atsverti tą skirtumą. Neneigiame, kad valstybė bus mažiau pajėgi mokėti adekvačias socialinio draudimo išmokas“, – komentavo „Sodros“ atstovas.
Per mažas pensininkų įsitraukimas į darbo rinką
Ž.Mauricas išskiryrė ir ketvirtąją priežastį, kodėl skursta pensinio amžiau žmonės.
„Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės nėra įsitraukę į darbo rinką. Mažiau nei 10 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba. Tai – labai žemas rodiklis. Skandinavijoje dirba ketvirtadalis visų pensininkų. Tai sumažina spaudimą „Sodrai“, – portalui lrt.lt sakė Ž.Mauricas.
S.Jarmalis su tokia nuomone iš dalies nesutinka ir sakė, kad Lietuvoje pensininkai linkę dirbti.
„Nors Lietuvoje būtinas stažas yra apie 32 metai (bus didinamas iki 35), žmonių, kurie išeina į pensiją, stažo vidurkis siekia 39 metus. Žmonės Lietuvoje dirba ilgai“, – teigė S.Jarmalis ir pridūrė, kad 40 proc. pirmus dvejus metus į pensiją išėjusių žmonių vis dar dirba.
