Šiemet gyventojams palankus laikas prisiminti kadaise pamirštus mokesčius – pateikus ar patikslinus senas deklaracijas, už praeityje nesumokėtus mokesčius VMI neskaičiuos delspinigių.
Iki šių metų liepos 1 d. gyventojai gali pasinaudoti vienintele galimybe deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių ar baudų. Tai reiškia, jog gyventojui pateikus ar patikslinus ankstesnių metų deklaraciją (kalbama apie 2014-2017 m. laikotarpį) ir deklaravus papildomas pajamas, nuo susidariusių delspinigių VMI atleis, beliks sumokėti mokestį.
„Tai yra pirmą ir vienintelį kartą suteikiama galimybė. Norint ja pasinaudoti reikia pateikti arba patikslinti savo ankstesnes deklaracijas“, – sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad nuostata galioja tiems mokesčiams, kurie turėjo būti deklaruoti ir sumokėti ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos.
Sumokėti pinigus reikėtų per 20 dienų arba, kreipusis į VMI, sudaryti mokėjimų grafiką. Mokėjimus bus galima išdėstyti per dvejus metus.
Strigo sistema
Trečiadienio rytą ne visiems gyventojams, susiruošusiems pateikti deklaracijas, pavyko prisijungti prie VMI tinklapio. Kaip lrytas.lt sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė, taip nutinka, nes dėl didelio gyventojų aktyvumo maksimaliai išnaudojami sistemos pajėgumai: vienu metu prie sistemos jungiasi 7 tūkstančiai žmonių. Anot R.Asadauskaitės, problema sprendžiama, tačiau tiksliau pasakyti, kada prisijungti prie VMI deklaravimo sistemos bus įmanoma be trikdžių, negalėjo.
VMI gyventojams yra parengusi 1,9 mln. preliminarių deklaracijų, iš kurių 1,4 mln. reikės tik patvirtinti vienu mygtuko paspaudimu – į jas bus sukelti visi duomenys.
Pasak VMI, patogiausia ir greičiausia tai padaryti yra elektroniniu būdu – pasinaudojant e.vmi programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS).
Nuo vidurnakčio iki trečiadienio 8 val. 30 min. jau buvo pateikta 2 tūkst. deklaracijų.
Vis dėlto S.Aliukonytė-Šnirienė prašo prieš pateikiant deklaracijas jas atidžiai peržiūrėti. „Galbūt atsirado koks netikslumas arba gyventojas turi pajamų, kurių VMI nėra įkėlusi į preliminarią deklaraciją. Tai svarbu dar ir dėl to, kad turime įmonių, kurios apie savo darbuotojus nėra pateikusios duomenų“, – LRT radijui kalbėjo VMI atstovė.
Pateikdami deklaracijas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką gali susigrąžinti darbuotojai, kuriems buvo pritaikytas per mažas metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), taip pat mokėję gyvybės draudimo, studijų ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto paskolą.
Deklaracijas privalo pateikti gyventojai, kurie praėjusiais metais užsiėmė individualia veikla ar gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, kuriems pritaikytas per didelis NPD, individualių įmonių, ūkinių bendrijų, mažųjų bendrijų savininkai.
Galvoja naikinti popierinius prašymus
Šių metų naujovė – šalia įprastų 2 proc. pajamų mokesčio, skiriamo paramos gavėjams, ir 1 proc., skiriamo politinėms partijoms, jau bus galima skirti papildomą 1 proc. ir profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams. Be to, 2019 metai, planuojama, yra paskutiniai, kuomet skirti dalį GPM paramai galima pildant popierinius prašymus, mat nuo 2020-ųjų tokie prašymai bus priimami tik elektroniniu būdu. 2018 m. tokius prašymus el. būdu pateikė 63 proc. gyventojų.
Norintys kam nors skirti paramą, bet turintys prievolę teikti turto bei pajamų deklaracijas, privalo laiku pateikti jas abi. Be to, reikia įsitikinti, kad tai padaryta be klaidų. Jei turto ir pajamų deklaracijas pateiksite vėliau nei gegužės 2-oji, tais metais skirti paramos negalėsite.
Lrytas.lt siūlo išsamiau susipažinti su deklaravimo tvarka. Su ja supažindina VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Turto deklaravimas
I. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?
2017 m. ir vėlesnių metų turtą reikės deklaruoti šiems gyventojams:
1. Viešųjų įstaigų (VĮ), kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
Deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra VĮ, o steigėja ar dalininkė - valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;
2. Visų biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
Turtą deklaruoti privalo visų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Pavyzdžiui, turtą deklaruoti privalo tokių biudžetinių įstaigų, kaip muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;
3. Visų biudžetinių įstaigų padalinių vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
Turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų tų padalinių, kurie neįeina į kitą struktūrinį padalinį, vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Kito biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio sudėtyje esančių skyrių, poskyrių ar kitokių smulkesnių struktūrinių padalinių vadovams, pavaduotojams ir šeimų nariams turto deklaruoti nereikia.
Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia;
4. Akcinių bendrovių (AB), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.
2017 m. ir vėlesnių metų turtą deklaruoti privalo visų AB, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei), vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai.
Deklaruoti turtą privalo VĮ, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, AB, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas LR gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.
5. Taip pat deklaruoti turtą privalo:
a) gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.
b) 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos LR nekilnojamojo turto registre;
2) lėšas, turimas ne LR bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.
Jeigu tokio turto gyventojas (18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs) neturi, tai turto deklaracijos pateikti nereikia.
II. Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamas turtas?
Turtas deklaruojamas metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir jos prieduose.
III. Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?
Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2017 m. eitų pareigų ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;
6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;
7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2017 m. gautas pajamas.
Pajamų deklaravimas
I. Kas privalo deklaruoti metines pajamas?
1. Gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.
Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ar bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams;
2.Politikai, valstybės tarnautojai, valstybės, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.
Metines pajamų deklaracijas jie pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas 2017 m. yra gavę;
3. Gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD.
Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.
4. Gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2017 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už profesinį mokymą ar studijas.
Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės visą metinį papildomą NPD prisitaikyti pageidaujantis vaikus auginantis gyventojas, gavęs 11 mėnesių darbo užmokestį, kuriam buvo pritaikytas 11 mėnesių papildomas NPD.
Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
II. Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamos pajamos?
Gyventojai turi užpildyti metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją.
VMI duomenimis, laiku deklaracijas pateikia apie 80 proc. gyventojų. Įprastai kasmet apie kovo vidurį prasidedantis deklaravimas baigiasi gegužės 2 dieną.
Praėjusiais metais 319 tūkst. gyventojų deklaravo 135,9 mln. eurų mokėtino GPM. VMI 742 tūkst. gyventojų grąžino 117,6 mln. eurų GPM permokos. Pernai daugiau nei 531 tūkst. gyventojų paramai skyrė per 17,6 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų – politinėms partijoms.
