Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, jeigu Vyriausybė pritars šiai strategijai, vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.
Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos didintų tokių žmonių, kaip mokytojai, kultūros ar socialiniai darbuotojai, algas. Tuo metu iš Privalomo sveikatos draudimo fondo būtų finansuojami medikų ir slaugytojų atlyginimai.
Jeigu šiai strategijai pritars Vyriausybė, bus rengiamos atitinkamų įstatymų pataisos.
Anot D. Matulionio, esminiai strategijos principai yra didinti mažiausiai uždirbančiųjų algas, kelti bazinį dydį biudžetininkų algoms apskaičiuoti ir sieti darbo užmokesčių kėlimą su rezultatais.
Bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį siūloma grąžinti per dvejus metus, o vėliau indeksuoti.
Vicekancleris pabrėžė, kad projekte tik 2020 metams įrašyti konkretūs skaičiai pagal sektorius, o vėlesniam laikotarpiui numatytos tendencijos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritarė strategijai, nors jos atstovai dalyvavo darbo grupėje.
Pasak konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, strategija nenumato, kad pirmiausiai darbo užmokestis būtų didinamas mažiausiai uždirbantiesiems, o daugiausiai naudos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą.
Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.
