Šalies profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad profsąjungos kol kas vertina ir skaičiuoja, koks galėtų būti MMA dydis, o konkretesnė pozicija bus paskelbta antradienį, kai vyks posėdis.
„Trišalės tarybos posėdyje paskelbsime savo nuomonę. Dar negalime pasakyti ir nenorime“, – sakė I.Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas Eltai komentavo, jog darbdaviai supranta, kad atlyginimus reikia kelti, tačiau dar nėra apsisprendę kiek.
Jo teigimu, sprendžiant dėl MMA dydžio reikia inicijuoti platesnę diskusiją ir atsižvelgti į tai, kad ekonomika lėtėja.
„Profsąjungos visada žiūri labai tiesmukai – žmonės kenčia, pragyventi neįmanoma, ir jie yra teisūs šitoje vietoje, bet tada norėtume, kad daugiau būtų priemonių, kurios būtų orientuotos į produktyvumo didinimą, naujų eksporto rinkų paiešką. Yra klausimų, kurie labai reikšmingai prisidėtų prie tvaresnio MMA didinimo“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Pasak D. Arlausko, dėl to reikia kalbėtis tiek su Vyriausybe, tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir nesvarstyti klausimo „vien Trišalėje taryboje.“
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis balandžio pabaigoje Trišalės tarybos posėdyje sakė, jog MMA kitais metais gali didėti 41 euru ir siekti 471,1 euro pagal ankstesnę mokesčių sistemą ir 607,3 euro pagal naują mokesčių sistemą.
ELTA primena, kad nuo šių metų MMA padidėjo 7,5 proc. ir siekia 430 eurų. Minimalus valandinis atlygis pakilo 7,5 proc., iki 2,63 euro.
Tiesa, įvertinus tai, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo mokesčių reforma, MMA sudaro 555 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 3,39 euro.
Praėjusiais metais MMA siekė 400 eurų, o minimalus valandinis atlygis – 2,45 euro.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.
Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
