Lenkijos žemės ūkis visoje ES garsėja pigia produkcija ir sugebėjimu konkurencingomis kainomis skverbtis į kitas rinkas.
Bet šių metų pavasarį kai kurių daržovių ir vaisių kainos privertė aikčioti daugybę lenkų, o į neregėtą jų šuolį dėmesį atkreipė visa žiniasklaida.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ pabrangimo čempionais pavadino baltagūžius kopūstus, kurių kaina per metus padidėjo net aštuonis kartus.
Tai patvirtino ir Varšuvos pakraštyje esanti didžiausia šalies didmeninė žemės ūkio produktų bazė „Broniszi“. Anot jos atstovų, kopūstų kilogramas dabar kainuoja 2,8–3,2 zloto (65–75 euro centus), arba aštuoniskart brangiau nei praėjusį pavasarį.
Petražolių šaknys per metus pabrango net penkiagubai. Jos tapo brangesnės net už kiaulieną – kilogramas atsieina 22–25 zlotus (5,1–5,8 euro).
Baltieji svogūnai „Broniszi“ bazėje pabrango 3,5, o bulvės – 2,5 karto ir kainuoja atitinkamai iki 2,1 ir 1,8 zloto (49 ir 42 euro centus) už kilogramą.
Pirmosios vietinės trešnės turgavietėse parduodamos po 70 zlotų (16,3 euro), o žemuogės – net po 150 zlotų (beveik 35 eurus) už kilogramą.
Trisdešimt metų daržovių ir vaisių parduotuvei Žešuvo miesto centre vadovaujantis Adamas Janikas neslėpė nepamenantis tokio staigaus kainų šuolio.
Daržovių ir vaisių pabrangimo priežastis buvo praėjusios vasaros sausra, dėl kurios supirkta per mažai daržovių, ir jų pritrūko.
Žemės ūkio viceministras Marekas Sawickis ramino, kad kainos netrukus turėtų stabilizuotis, nes turgavietėse pasirodys šiųmetis derlius.
Lenkijos ekonomikos institutas apskaičiavo, kad dėl pernykštės sausros šalis patyrė 2,6 mlrd. zlotų (605 mln. eurų) nuostolių.
Patys Lenkijos ūkininkai, be sausros, dėl kainų kilimo kaltina ir pabrangusią elektrą bei didėjančias algas pagalbiniams darbininkams.
Kai kurių analitikų nuomone, prisidėjo ir sparčiai plintanti veganiško maisto mada.
Atlygino tik dalį
Sudėtingos šių metų pavasario meteorologinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos ir daugeliui Lietuvos žemės ūkio sektorių. Labiausiai nukentėjo vaisių ir daržovių augintojai. Žemės ūkio rūmų atstovės Sonatos Kisielienės teigimu, kol kas nežinoma, kokių galimybių kompensuoti ūkininkų nuostolius turi valstybė.
Tačiau optimizmo mažai: pernai dėl sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolių, bet Žemės ūkio ministerija kompensacijoms skyrė tik 8,5 mln. eurų.
