Lenkų politologai spėja, jog tai daroma siekiant įsiteikti provincijos rinkėjams prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
Mat neapgalvotai prisiimtos greitosios paskolos yra tapusios didžiule našta mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Negrąžintų skolų kupra
Paskolų informacijos biuro (PIB) duomenimis, laiku negrąžintų paskolų bankams ir greitųjų paskolų įmonėms suma 2018 m. pasiekė 75 mlrd. zlotų (17,63 mlrd. eurų). Daugiausia problemų dėl paskolų grąžinimo turi asmenys, besiskolinantys nedideles sumas – iki tūkstančio eurų.
PIB duomenimis, net 40 procentų greitąsias paskolas imančių asmenų nesugeba laiku jų grąžinti, o tokios skolos siekia 4,3 mlrd. zlotų (milijardą eurų).
Pastarosios įmonės itin aktyviai bendradarbiauja su skolų išieškojimo įmonėmis, o jos iš skolininkų efektyviai išieško pinigus, dažnai – keleriopai didesnes sumas dėl priaugusių procentų ir skiriamų baudų.
Žiniasklaidoje viešinamos istorijos apie tai, kad tūkstantį eurų keliems mėnesiams pasiskolinę asmenys dėl vėlavimų ir baudų yra verčiami sumokėti 2–8 kartus daugiau, piktina visuomenę, bet jokia ankstesnė vyriausybė nesiryžo radikaliai sutramdyti skolintojų.
Ne pirmas mėginimas
Tiesa, prieš trejus metus buvo priimtas įstatymas, jog tūkstantį zlotų (235 eurus) metams pasiskolinęs žmogus privalo grąžinti ne daugiau kaip 1650 zlotų (388 eurus), įskaitant visus mokesčius.
Tąsyk skubių pusmečio bei metinių paskolų teikimu susidomėjo bankai, o greitųjų kreditų įmonės ėmė siūlyti paskolas, kurių trukmė – nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių.
Norėdamos pasipelnyti bendrovės klientus apkrovė papildomais mokesčiais už sutarties pasirašymą, aptarnavimą, draudimą.
Todėl iš pirmo žvilgsnio nebrangios paskolos virsdavo brangiais spąstais.
Būtent tokius papildomus mokesčius ir nutarė sumažinti vyriausybė, nusprendusi, kad papildomi mokesčiai negali viršyti dvidešimties procentų suteikto kredito dydžio. Iki šiol jie galėjo siekti net 55 procentus.
Klesti ir apgavikai
Finansų rinkos plėtros fondo pirmininkė Agnieszka Wachniczka pareiškė, jog tokiu sprendimu vyriausybė nori likviduoti greitųjų paskolų įmones, nes jų verslas taps nepelningas.
Bet Finansų ministerija priminė, jog per metus lenkai tokioms įmonėms sumoka daugiau kaip 3 milijardus zlotų (705 mln. eurų).
Finansų priežiūros komisijos duomenimis, šalyje veikia beveik 400 greitąsias paskolas teikiančių įmonių. Rinkos lyderė yra tarptautinė kompanija „Provident“, Lenkijoje veikianti jau 20 metų ir pernai suteikusi 1,7 mlrd. zlotų (400 mln. eurų) paskolų.
Pagal pelningumą pirmauja vien internetu paskolas teikianti įmonė „Vivus“. Ji pernai suteikė 300 mln. zlotų paskolų, o uždirbo 90 mln. zlotų (atitinkamai 70,5 mln. ir 21,15 mln. eurų).
Ši bendrovė kreditus išduoda ypač trumpam laikui, net kelioms dienoms, o klientai turi vėliau susimokėti įvairius papildomus mokesčius.
Rinkoje egzistuoja ir apgaule užsiimančių įmonių, kurios skelbiasi paskolas suteikiančios net prasiskolinusiems asmenims, bet jų išdavimą susieja su išankstiniu mokesčiu už paslaugas.
Gavusios pinigus tokios bendrovės paskolos nesuteikia ir negrąžina įmokos, teigdamos, jog tokia galimybė buvo įrašyta sutartyje. Papildomai jos dar uždirba parduodamos sukauptus asmeninius klientų duomenis.
Skolintojams nustatė palūkanų ribas
Vartojamųjų kreditų įstatymo pataisoms, kurių priėmimo aplinkybės nagrinėjamos ir garsiojoje „MG Baltic“ byloje, Seimas pritarė 2015 metų lapkritį, o jos įsigaliojo nuo 2016-ųjų vasario.
Vienas esminių pokyčių buvo tai, kad metinė kredito palūkanų norma sumažinta nuo 200 iki 75 proc., nustatyta 0,04 proc. per dieną administravimo išlaidų riba. Tiesa, Lietuvos banko teigimu, dėl konkurencijos palūkanos krito dar smarkiau ir nesiekia nustatytų „lubų“.
Taip pat įvestas vadinamasis atšalimo laikotarpis – greitąjį kreditą gavęs asmuo per dvi dienas gali jį grąžinti be jokių palūkanų.
