Be to, vakar Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta pareiginės algos bazinį dydį padidinti nuo 173 iki 176 eurų, o profsąjungų nariams suteikti papildomą atostogų dieną ir apmokamas mokymosi atostogas. Todėl menkas algas gaunančių biudžetininkų pajamos turėtų bent šiek tiek išaugti.
Įgyvendinti šioje kolektyvinėje sutartyje numatytas nuostatas kainuos 152 mln. eurų. Dar apie 17 mln. eurų biudžetui atsieis NMA didinimas. Juk Lietuvoje MMA uždirba apie 156 tūkstančius žmonių, o iš jų maždaug 28 tūkstančiai triūsia biudžetinėse įstaigose.
Išlaidos laukia nemenkos, tačiau visos valstybės finansams tai grėsmės iš esmės nekelia, nes daugelis dirbančiųjų kur kas daugiau turės mokėti tiek „Sodrai“, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Mat šios įmokos glaudžiai susijusios su MMA.
Pavyzdžiui, verslo liudijimą turintys piliečiai patys privalo susimokėti už socialinį draudimą, o įmoka priklauso nuo MMA – kuo jis didesnis, tuo daugiau reikia atseikėti „Sodrai“.
Tas pat laukia ir besiverčiančių individualia veikla asmenų, kurie privalo savarankiškai mokėti už sveikatos draudimą. Šiuo metu kas mėnesį jiems reikia atseikėti po 38,74 euro, o nuo kitų metų įmoka pakils iki 42,37 euro.
Daugiau už socialinį draudimą taip pat privalės mokėti ir smulkieji ūkininkai, kurie nedeklaruoja pajamų ir nemoka gyventojų pajamų mokesčio.
Pokyčiai laukia ir tų darbdavių, kurie moka mažesnius už minimalų atlyginimus. Juk jau dabar jie privalo už tokio darbuotojo socialines garantijas sumokėti kaip nuo MMA, o jam pakilus didės ir įmokos.
Tiesa, biudžetui kainuos pabrangęs socialinis draudimas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tačiau tai bus viso labo 4 mln. eurų per metus. Užtat dirbantys su verslo liudijimais, besiverčiantys individualia veikla, mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkai sumokės gerokai daugiau nei iki šiol.
Beje, dėl minimalios algos didinimo Trišalei tarybai taip ir nepavyko susitarti, tad sprendimą vienašališkai priėmė ministrų kabinetas, palaikęs profesinių sąjungų ir valdžios atstovų poziciją.
Darbdaviai siūlė MMA kelti tik iki 580 eurų. Jų motyvas jau ne kartą girdėtas: didžiosioms įmonėms minimali alga visiškai nesvarbi, o mažesnėms, ypač veikiančioms regionuose, jos didėjimas reiškia augančią naštą.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, algos didėja daug sparčiau nei darbo našumas, ir keliant MMA šios žirklės plečiasi dar sparčiau, tad dalis įmonių gali tiesiog pasitraukti į šešėlį.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas irgi įspėjo, kad nemenkai išaugę mažiausi atlyginimai gali tapti kliūtimi įsidarbinti žemesnės kvalifikacijos žmonėms ar jaunimui. Atitinkamai mažas algas mokančios įmonės, teikiančios įvairias paslaugas, padidėjusias savo sąnaudas, ko gero, perkels ant vartotojų pečių. Tai savo ruožtu prisidės prie kainų augimo.
Vis dėlto galima pripažinti, kad žiūrint statistiškai toks Vyriausybės pasirinkimas buvo gana logiškas. Juk MMA didės iš esmės tiek pat, kiek pirmąjį ketvirtį (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu) išaugo vidutinis atlyginimas, – 9,4 procento.
Tačiau realias menkai uždirbančių gyventojų pajamas lemia ne tiktai minimali alga, kurią nustato valdžia. Daug kas priklauso ir nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), o koks jis bus kitąmet, valdantieji turėtų apsispręsti artimiausiais mėnesiais. Neseniai sudarytoje koalicijos sutartyje tik užsimenama, kad 2020–2024 metais NPD planuojama didinti, bet neaišku, kiek ir kada.
Šiuo metu MMA gaunantiems asmenims mokesčiai neskaičiuojami nuo 300 eurų sumos.
Jei tai išliks ir kitąmet, jų alga popieriuje augs labiau negu išmokama į rankas – pastaroji didėtų tik 7,6 proc. – iki 426 eurų.
Valdantieji siūlė NPD kelti iki 400 eurų, o tokiu atveju alga atskaičius mokesčius išaugtų beveik 13 proc. – iki 447 eurų. Vėliau užsiminta, kad NPD gali siekti 350 eurų, o tai reiškia maždaug dešimtadaliu didesnį išmokamą minimalų atlyginimą (437 eurus).
Darbdaviams atstovaujančios organizacijos jau senokai siūlo valdžiai realias mažai uždirbančių gyventojų pajamas gausinti būtent keliant NPD kartelę, o ne nuolat didinant MMA. Tai padėtų sumažinti ir darbo jėgos apmokestinimą, kuris yra didesnis nei daugelyje kitų valstybių.
Panašias rekomendacijas Lietuvai jau ne vienus metus teikia tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tiek Tarptautinis valiutos fondas.
Bet yra ir kliūtis – padidintas NPD reiškia gerokai mažesnes biudžeto pajamas. O juk nuo šių metų įvykdyta mokesčių reforma šalies iždui ir taip atsieis šimtus milijonų eurų. Tad valdančiųjų laukia labai sunkus galvosūkis.
Žinoma, lengviausia vienašališkai kelti MMA ir išaugusią mokesčių naštą sukrauti ant verslo pečių. Tačiau tai būtų pats negarbingiausias būdas pagelbėti menkai uždirbantiems asmenims.
