Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 0,9 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 3,1 procentinio punkto.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2018 m. jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto.
Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) buvo 277,3 euro ir sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir 2018 m. siekė 23,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir siekė 18 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 14,6 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 9,2 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 m. siekė 18,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 2,5 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 27 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (50,7 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,8, o senatvės pensininkų – 5 procentiniais punktais.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2018 m. padidėtų iki 29,7 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2018 m. padidėtų nuo 18,8 iki 28,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 23,9 iki 34,8 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. siekė 11,1 proc., palyginti su 2017 m., jis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. 2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2018 m. absoliutaus skurdo riba – 245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13 proc.), kaime – 16,8 proc.
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 m. jis sudarė 14 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2018 m. siekė 10,4 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir 2018 m. sudarė 11,8 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 50,8 proc., tarp senatvės pensininkų – 13,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2, o senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2018 m. padidėtų iki 16,8 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2018 m. padidėtų nuo 31,9 iki 41,7 proc.
Tikisi, kad mažės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai projektavo, kad kitais metais skurdo rizikos rodikliai sumažės keletu procentinių punktų – šiuo atveju kalbama apie skurdo rizikos lygį 2019 metams, kuris bus paremtas 2018 metų pajamomis ir paskelbtas 2020 metų liepą.
„Šiuo metu iš Statistikos departamento duomenų matome sumažėjusį vaikų ir namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį. Tai rodo, kad orientacija į šeimas su vaikais tikrai pasiteisino. Tačiau neramina vyresnio amžiaus žmonių padėtis. Nors kol kas negalime matyti pensijų indeksavimo įtakos vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažėjimui, nes Statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo lygio duomenys yra paremti 2017 metų pajamomis, tačiau, akivaizdu, kad ateityje didžiausią dėmesį turėsime skirti būtent šiai gyventojų grupei, neužmirštant visos visuomenės“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuratis.
