Klientui pasirinkus, bankas turės suteikti kitam paslaugų teikėjui, arba trečiajai šaliai, informaciją apie kliento sąskaitą ir prieigą prie jos mokėjimo paslaugai inicijuoti. Tai atveria plėtotojams galimybių kurti naujas funkcijas bei paslaugas. Trečiąja šalimi gali tapti ir vienas bankas kito atžvilgiu.
Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suteikti prieigą prie nurodytų duomenų – kiekvieno iš mūsų, kaip kliento, teisė ir pasirinkimas. Sutikimas prieiti prie sąskaitos informacijos galios 90 dienų, tačiau vartotojas galės bet kada jį atšaukti. Mokėjimo inicijavimo atveju sutikimas yra vienkartinis – reikės asmeniškai tvirtinti kiekvieną vykdomą mokėjimą.
Naujas funkcijas noriai išbandantys bankų klientai jau netolimoje ateityje gali tikėtis nemažai tokių progų. Valdyti skirtinguose bankuose turimas savo sąskaitas vienos programėlės langelyje, atsiskaityti virtualioje parduotuvėje, „neišeinant“ į elektroninės bankininkystės programą – tai vos keli galimų naujųjų paslaugų variantai.
Įgyvendinti Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) reikalavimus bankai rengėsi dvejus metus. Finansų ir kredito įstaigos ne tik sudarė galimybes trečiosioms šalims, kuriančioms naujas paslaugas, išmėginti bandomąsias aplinkas, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos plėsti savo teikimų paslaugų funkcionalumą ir kurti naujoves.
Trečiosios šalys – tai finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kiti subjektai, kurie tokiai veiklai bus gavę bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą mūsų šalyje viešai skelbia Lietuvos bankas. Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už surinktų duomenų apsaugą.
Šiemet gegužę Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai į seminarą atvirosios bankininkystės tema pakvietė šia kryptimi besidominčius technologijų plėtotojus.
„Mus labai nudžiugino dalyvių aktyvumas – diskutuotų klausimų pobūdis parodė, kad praktikai aktyviai eksperimentuoja su direktyvos atveriamomis galimybėmis ir ieško sprendimų, kurie gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms. Tačiau šios perspektyvos tai labai aktualios ir patiems bankams kaip progreso skatintojams. Tad prognozuočiau, kad mūsų visų, kaip klientų, laukia dar vienas inovacijų šuolis“, – mano M. Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
