Anot jos, didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje – tik 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų teigia esantys ja užtikrinti.
„Viena iš galimų priežasčių, kodėl yra toks ryškus skirtumas, – Latvijoje ir Estijoje antros pakopos fondai jau kurį laiką yra privalomi, o Lietuvoje toks modelis yra tik nuo šių metų“, – spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovės Astos Klimavičienės, lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos kontekste – Lietuva kone vienintelė šalis ES, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba, todėl nelieka pinigų papildomam kaupimui.
„Mes pastaraisiais metais turime neigiamą taupymo normą. Lietuvoje išleidžiame daugiau, negu uždirbame“, – sakė ji.
Pensijai kaupia bankų sąskaitose.
Kaip rodo tyrimas, dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse renkasi kaupimą antroje pakopoje, tačiau Lietuvoje ir Estijoje viena populiariausių pensijos kaupimo priemonių – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje.
Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 22 procentai. Latvijoje antra populiariausia priemonė – trečios pakopos pensijų fondai – juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17 proc. žmonių.
Tyrimą „Luminor“ užsakymu birželio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausti 1009 respondentai, Latvijoje – 1012, Estijoje – 1105.
