Eurų versmė iš Briuselio pamažu senka: ar turi Lietuva alternatyvų?

Šiuo metu dėliojamas kitų metų šalies biudžetas – paskutinis, paramstytas ES 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio lėšomis, dar metus kitus bus įgyvendinami projektai, kurių plėtotojai skirtų pinigų nebus spėję panaudoti, bet tolesnės europinės paramos versmė gerokai nuseks.

 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 17, 2019, 11:22 AM

Dar nėra galutinai patvirtintas ES 2021–2027 metų finansinio laikotarpio biudžetas, vyks smarkios kovos Europos Parlamente ir tarp ES narių dėl jo paskirstymo, bet jau daugmaž aišku, kad Lietuvai teks mažiau nei 6 mlrd. eurų – maždaug ketvirtadaliu mažės parama mūsų šaliai ir Sanglaudos, ir Kaimo plėtros programoms.

Tiesa, didės tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams, bet vis tiek jos gerokai atsiliks nuo ES senbuvių žemdirbiams skiriamos paramos ir tik 2027 metais sieks apie 80 proc. ES vidurkio.

Vis dėlto Lietuva negalėtų skųstis, jog yra skriaudžiama Briuselio ar kad ES parama nurėžta nelauktai ir nepagrįstai. Sanglaudos fondo finansavimas mažinamas todėl, kad mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamąją galią pasiekė 80 proc. ES vidurkio, o tuomet šalis įgyja pereinamojo regiono statusą ir parama jai mažinama.

Be to, Briuselis sutiko, kad Lietuva būtų padalyta į du regionus – Vidurio ir vakarų bei Sostinės, o tai leidžia kiek padidinti ES paramą ir mūsų šaliai mažiau reikės iš savo biudžeto prisidėti prie Bendrijos finansuojamų projektų.

Sostinės regionas pagal BVP vienam gyventojui jau net 12 proc. pranoko ES vidurkį, todėl priskiriamas ekonomiškai pažengusiųjų grupei ir parama Vilniui labai smarkiai mažėja. Bet Vidurio ir vakarų Lietuvos BVP tesudaro 65 proc. ES vidurkio, todėl jam toliau bus taikomas dosniausiai remiamo, ekonomiškai ne tokio pažangaus regiono statusas.

Tai turėtų padėti mažinti atskirtį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos.

Neabejotina, kad jei Lietuva toliau artės prie vidutinių Bendrijos rodiklių, parama vis menks. Vadinasi, kito ES finansinio laikotarpio lėšas būtina panaudoti projektams, kurie padėtų lietuviams patiems kurti gerovę ir ateityje nepriklausyti nuo europinės paramos.

Pirmiausia reikia įvertinti, kokią naudą Lietuva iš ES lėšų susikūrė iki šiol. Žinoma, tik aklas gali nematyti, kad mūsų šaliai priartėti prie ES BVP vidurkio labai padėjo Bendrijos parama, bet galima ginčytis, ar ji nukreipiama į tvaraus augimo pamatus, ar tiesiog pasisavinama.

Europinius pinigus Lietuva sugebėdavo pasiimti kone iki paskutinio cento, nors finansinių laikotarpių pradžioje ir būdavo atsiliekama nuo lėšų naudojimo grafiko, bet į pabaigą prisivejama ir ES paramos kišenę pavykdavo išsemti iki dugno. Taip nutiko ir 2014–2020 laikotarpiu. Šiuo požiūriu mūsų šalis – tarp ES pirmūnių.

Bet pagal ekonominę grąžą iš ES investicijų Lietuva, ekspertų vertinimu, yra Bendrijos vidutiniokė, atsiliekanti, pavyzdžiui, nuo Lenkijos. Lenkai ES paramą panaudojo stambiems infrastruktūros projektams, visi keliaujantys per šią šalį pastebi, kaip neatpažįstamai pasikeitė kadaise gerokai prastesni nei mūsų kaimynų keliai.

Tuo metu Lietuva neturėjo aiškių prioritetų ir stengėsi po truputį visoms sritims pabarstyti europinių pinigų, o kiek teks vienam ar kitam projektui, neretai lėmė ir prašytojų politinė įtaka.

Dar blogesnė praktika, kai taip sugraibyta ES parama panaudojama imitacinei veiklai, užsiimant visokiomis stebėsenomis, analizėmis, kurių vienintelė nauda – darbo vietos saviesiems.

Be abejo, dalis ES pinigų paprasčiausiai pavagiama, pavyzdžiui, prisidengus kokiu europiniu projektu, pasistatoma poilsiavietė. Taip būna ne vien Lietuvoje, Pietų Europa lenkia mūsų šalį. Tik korupcija galima paaiškinti, kodėl Ispanijoje nutiesti kelio kilometrą kainuoja dvigubai brangiau nei Vokietijoje, nors vokiečių atlyginimai aukštesni.

Kovai su sukčiavimu panaudojant ES lėšas sukurta speciali tarnyba OLAF, bet net ir nustačius konkrečius nusikalstamus atvejus pavyksta susigrąžinti vos 15 proc. nukniauktų lėšų. Todėl nėra ko tikėtis, kad su piktnaudžiavimais padės susidoroti Briuselis, reikia tai daryti patiems.

Daug europinių pinigų Lietuva nukreipė į aplinkos puošybą, miestų ir miestelių aikštės buvo išklotos betoninėmis trinkelėmis, atnaujinti pastatai, atsirado nemažai poilsiui, pramogoms skirtų objektų.

Tai nėra visai tuščiai iššvaistytos lėšos, jos irgi prisidėjo prie šalies BVP augimo, nes verslui atsirado daugiau užsakymų, be to, į šalies rinką patekę europiniai pinigai skatino vartojimą. Bet ateityje, kai jų nebeliks, tai gali net atsirūgti. Mat išlaikyti infrastruktūrą kainuoja, o regionuose mažėjant gyventojų išlaidos vis augs.

Todėl teisūs tie ekspertai, kurie ragina būsimą ES paramą nukreipti tik į perspektyvius, ekonominę grąžą užtikrinančius projektus. Vargu ar ir toliau turėtų būti remiamas viešųjų paslaugų neteikiantis pelno siekiantis verslas.

Regis, seniai laikas europiniais pinigais skatinti praktinės naudos duodančius mokslo tyrimus, eksperimentinę plėtrą, inovacijas, gerinti viešųjų paslaugų, ypač švietimo, kokybę.

Turi būti plėtojama ir investicijas pritraukianti infrastruktūra, kaip antai „Rail Baltica“, elektros energijos sinchronizavimo, uosto plėtros projektai.

Menkos naudos projektams išleidus ir 2020–2027 metų ES paramą jau bus vėlu graužtis nagus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.