„Paaiškinta, kad nepakankamas finansavimas gali lėtinti Lietuvai ir Baltijos šalims ypač svarbių infrastruktūros projektų – „Rail Balticos“, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa – įgyvendinimą, taip pat jis mažins regiono ekonominį konkurencingumą, generuojamą pridedamąją vertę Bendrijai, Lietuvos tvarios plėtros perspektyvas“, – po G. Nausėdos susitikimo su ES pirmininkaujančios Suomijos premjeru Antti Rinne, pranešė prezidentūra.
Pokalbyje aptarta ES daugiametė finansinė perspektyva bei kiti klausimai.
Pasak Lietuvos prezidento, šalis pasiryžusi skirti atitinkamą finansavimą į ES biudžetą, kad jame būtų pasiektas iki 1,11 proc. bendrų nacionalinių pajamų dydis, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ir kitoms programoms finansuoti.
G. Nausėda priminė, kad šių prioritetinių sričių finansavimas yra būtinas, užtikrinant regionų plėtrą Lietuvoje ir sukuriant vienodas konkurencines sąlygas ES šalių žemdirbiams.
Kalbėdamas apie Mobilumo paketą, G. Nausėda teigė, kad Lietuva nepritaria svarstomoms priemonėms, kurios sukurtų mažiau palankias sąlygas periferinių šalių vežėjams, prieštarautų aplinkos apsaugai ir bendrosios rinkos stiprinimui.
Susitikime su Suomijos parlamento pirmininku Matti Vanhanenu sutarta dar aktyviau bendradarbiauti inovacijų srityje, ES mokslinių tyrimų „Horizon“ programos kontekste, taip pat ieškoti galimybių spartinti „Rail Baltica“, dujų jungčių projektų įgyvendinimą.