Mokesčių kaita suėdė nervus – skelbia ultimatumą valdžiai

Kantrybės taurė, regis, jau perpildyta. Praėjusią savaitę 33 asociacijų vadovai kreipėsi atviru laišku į Vyriausybę, Seimą, Prezidentūrą ir ministerijas, skelbdami pavojų dėl pernelyg dažno mokesčių kaitaliojimo. O užvakar stambiausios verslo organizacijos paskelbė Vyriausybei savotišką ultimatumą.

Automobilių taršos, nekilnojamojo turto, bankų, stambiųjų prekybininkų mokesčiai mėginami prastumti kartu su biudžetu.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Automobilių taršos, nekilnojamojo turto, bankų, stambiųjų prekybininkų mokesčiai mėginami prastumti kartu su biudžetu.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Pats finansų ministras V.Šapoka pripažino, kad jei būtų įvykdytos švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, pinigų biudžete būtų pakankamai.<br> T.Bauro nuotr.
Pats finansų ministras V.Šapoka pripažino, kad jei būtų įvykdytos švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, pinigų biudžete būtų pakankamai.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 8, 2019, 11:45 AM

„Netrankysime durimis, nes mes turime atstovauti verslui. Tačiau išeisime iš tų struktūrų, kuriose nematome prasmės dalyvauti“, – pareiškė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas.

Kitaip tariant, verslo atstovai gali pasitraukti iš Nacionalinio susitarimo, kuris buvo sudarytas 2017 metais. To dar nėra nutikę nei A.Kubiliaus, nei A.Butkevičiaus vadovaujamiems ministrų kabinetams.

Dabartiniai valdantieji įsipareigojo, kad po pernai atliktos mokesčių sistemos reformos jokių esminių pokyčių artimiausiu metu nebus.

Bet šiuos pažadus netruko pamiršti. Automobilių taršos, nekilnojamojo turto, bankų, stambiųjų prekybininkų mokesčiai mėginami prastumti kartu su biudžetu.

Premjeras S.Skvernelis mėgino aiškinti, kad Vyriausybė siekia tik įteisinti mokestį už taršius automobilius, o visa kita – jau Seimo narių projektai. Tai tiesa, tačiau tuomet kyla klausimas: ar valdančiųjų gretose kairė žino, ką daro dešinė? Be to, Vyriausybė irgi nelabai kratosi idėjos apmokestinti prekybininkus ar bankininkus.

Jeigu pastarieji užmojai būtų įteisinti, iš esmės sumokėti turės visi mokesčių mokėtojai.

Juk prekybos tinklams ketinamą įvesti mokestį nuo apyvartos galima pavadinti mėginimu padidinti pridėtinės vertės mokestį, nes visa tai bus perkelta į prekių kainą. O jeigu Seimas apmokestins bankų turtą, neabejotina, kad pabrangs paskolos, o už indėlius gal net teks primokėti.

Be to, bent jau Finansų ministerija palaiko Seimo valstiečių siūlymus pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį mažiau, nei buvo įsipareigota prieš metus, taip pat nuo atitinkamos sumos padidinti gyventojų pajamų mokesčių tarifą daugiau uždirbantiems piliečiams.

Visa tai reiškia ne ką kita, kaip didesnį darbo jėgos apmokestinimą, nors valdžia deklaravo, kad šiuo atžvilgiu Lietuva turėtų būti patraukliausia iš visų Baltijos valstybių.

Aišku, tiek gyventojai, tiek verslas galbūt ir galėtų susitaikyti su tuo, kad valstybei verkiant reikia daugiau pinigų. Bet labiausiai visus erzina tai, kad visi šie įstatymai parengiami kone paslapčia ir teikiami kartu su biudžetu, nors prisitaikyti prie mokestinių pokyčių privaloma suteikti mažiausiai pusmetį.

Logiška, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas R.Dargis pasiūlė atidėti jų įsigaliojimą bent iki 2020-ųjų liepos, o iki tol susitarti, ką ir kaip galima apmokestinti, kad daugiau ar mažiau būtų patenkintos visos pusės.

Seniai žinoma, kad daugiau investuotojų ir talentingų specialistų pritraukti įmanoma tik turint stabilią mokesčių sistemą, nes verslo planai siekia ne metus, o kokius penkerius į priekį.

Tačiau valdžia į tai nuolat nekreipia dėmesio.

Apskritai teisėkūros padėtis itin prasta. Lietuvos laisvosios rinkos institutas apskaičiavo, kad nuo 2009 metų kartu su biudžetu buvo priimta daugiau nei pusšimtis mokesčių srities pakeitimų.

Tik apie pusę jų buvo susiję su mokesčių mažinimu.

Negana to, nuo 2015 metų tokie teisės aktai įsigaliodavo praėjus vidutiniškai 91 dienai po jų priėmimo. Tai – perpus trumpesnis laikotarpis, nei numatyta įstatyme.

Šįmet valdančiųjų elgesys išvis stulbina.

Kai kurie projektai Seime įregistruoti tik spalio viduryje, o Finansų ministerija, paskelbusi savuosius, partneriams ir ekspertams paliko vos penkias dienas atsiliepimams ar pastaboms pateikti.

Suprantama, valstybei reikia papildomų lėšų, nes arėjant naujiems Seimo rinkimams politikai mielai laimina didesnes pensijas ar vaiko pinigus. Negi neįmanoma papildomų lėšų rasti neįlindus į piliečių kišenes? Tikrai galima.

Seniai siūloma tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, teigiama, kad iš per metus čia prasisukančių 5 mlrd. eurų būtų galima sutaupyti net iki milijardo.

Pats finansų ministras V.Šapoka pripažino, kad jei būtų įvykdytos švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, pinigų biudžete būtų pakankamai.

Regis, visas valstybės valdymo aparatas yra tapęs kone pinigų rijimo mašina, kurios apetito niekaip nesiseka pažaboti.

Peršasi išvada, kad valstiečiai ir jų partneriai per trejus metus patys nepadarė namų darbų, todėl dabar bando imtis tokių drastiškų priemonių.

Blogiausia, kad tokios tradicijos gali gyvuoti ir toliau. „Jei ir toliau taip elgsimės, kitais metais vėl turėsime mokesčių didinimo bangą, nes valstybei reikės dar 100 ar 200 milijonų eurų“, – įspėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus.

Pramonininkų vadovas R.Dargis pusiau juokais patarė politikams priimti įstatymą, kuris uždraustų likus metams iki rinkimų priimti su mokesčiais susijusius įstatymus. Aišku, niekas to nesiryš daryti.

Bet kitas verslo organizacijų siūlymas yra įsidėmėtinas – panaikinti išimtį, leidžiančią keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Tuomet ir Finansų, ir kitos ministerijos turėtų dirbti ištisus metus, o ne pradėti lopyti skyles jiems baigiantis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.