Makaronų pasiūla parduotuvių lentynose didžiulė, kainų įvairovė – taip pat.
Ši prekė yra vienintelė, kuri, palyginti su pernykščiu lapkričiu, vidutiniškai atpigo penktadaliu.
Iš 65 pagrindinių maisto produktų, kurių vidutines kainas kas savaitę fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, per metus, be makaronų, pastebimiau atpigo tik morkos, vištų krūtinėlė ir medus.
Elektroninės parduotuvės barbora.lt duomenimis, nevertinant nuolaidų, lietuviškų makaronų „Pasaka“ kilogramas kainuoja 1,08 euro, „Gintarinių“ – 1,93–2,18 euro, „Spelta“ – 3,33 euro. Importuotų kilogramo kainos aukštyn kopia nuo 1,18 euro – įtakos tam turi gaminių sudėtis.
Kokios priežastys nulėmė, kad vidutinė šios prekės kaina per metus nuo 1,75 euro pritūpė iki 1,37 euro?
Pasak makaronų gamybos bendrovės „Amber Pasta“ vadovo Mariaus Dužino, per metus šių produktų gamyboje nebuvo didžiulių pokyčių, gamintojai savo kainų beveik neperrašė.
Netgi priešingai – savikaina auga dėl nuolat brangstančios darbo jėgos.
„Greičiausiai įtakos makaronų kainų vidurkiui padarė pačių prekybos tinklų didelė konkurencinė kova“, – svarstė M.Dužinas.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Indrė Baltrušaitienė patvirtino, kad tiekėjų kainos nesumažėjo.
Parduotuvėse makaronai taip pat pernelyg neatpigo, išskyrus dvi kategorijas – tuos, kuriems taikomos akcijos, ir pardavinėjamus su pačių prekybininkų privačiais prekės ženklais.
„Mūsų prekybos tinklo parduotuvėse įtakos vidutinei makaronų kainai turi siūlomos akcijos. Siekiame, kad kasdien skirtingi pirkėjai rastų jų poreikius atitinkančių prekių už gerą kainą.
Bet būtent akcijos suteikia galimybę šių prekių įsigyti už dar patrauklesnę kainą“, – aiškino prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė.
„Nors kartą – kitokia žinia: gerai, kad bent jau kas nors atpigo“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Be makaronų, pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo ir batono bei šviesios duonos kaina.
Miltų gaminiams įtakos daro pokyčiai pasaulinėje grūdų rinkoje. „Grūdų kainos biržoje po truputį mažėja, o tai lemia padidėjusi pasiūla, ypač grūdų iš Ukrainos.
Konkurencija yra gerai, tik neaišku, ar toks poveikis bus ilgalaikis.
Iš Ukrainos jau atgabenama pigesnių kiaušinių, kiti produktai irgi skinasi kelią į Lietuvą.
Vis dėlto būtent grūdai yra akivaizdžiausias pavyzdys, kaip galima padaryti įtaką kainoms“, – kalbėjo A.Gapšys.
Jo teigimu, makaronų pasiūla didelė, jiems pagaminti reikia kietųjų kviečių, kuriuose baltymų ir glitimo yra daugiau negu kituose. Šie grūdai perkami užsienyje.
„Be to, tarp makaronų gamintojų ir tiekėjų yra didelė konkurencija, tai neleidžia kainoms kilti.
Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad prieš porą metų visi maisto produktų gamintojai ėmė kelti kainas. Nors šis procesas dar nėra sustojęs, gali būti, kad dabar atėjo laikas, kai reikia persvarstyti kainų politiką.
Juk konkurencija ir vartojimas yra du veiksniai, kurie joms daro įtaką“, – kalbėjo A.Gapšys.
