„Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.lt sakė Borja Gracia.
Tuo metu siūlomas bankų turto mokestis, anot B. Gracia'os, greičiausiai nugultų į paskolų kainas.
„Finansų sistema Lietuvoje nėra itin įmantri (...) Jei vietos rinkoje platinami skolos vertybiniai popieriai nepatektų į tokio mokesčio bazę, tuomet juo būtų apmokestintos paskolos. O jeigu būtų apmokestintos paskolos, tuomet trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu mokesčio našta gultų ant vartotojų pečių. Tai reiškia, kad skolinimosi kaina išaugtų“, – interviu portalui vz.lt sakė TVF misijos vadovas.
Komentuodamas siūlymus išplėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę ir įvesti automobilių taršos mokestį, ekspertas sakė, kad net jei šie pokyčiai mažiau ambicingi, vis tiek juos verta daryti.
„Mes suprantame, kad šie du mokesčiai Lietuvoje yra ypač jautrūs (...). Dėl to tikimės, kad bus priimtas kuo platesnis sutarimas dėl reformų šitose srityse. O jeigu platesnis sutarimas reiškia, kad reformos bus mažiau ambicingos, aš manau, kad tai vis tiek verta“, – teigė TVF atstovas.
B. Gracia taip pat pripažino, kad jam nerimą kelia Vyriausybės prognozės gauti pajamų iš šešėlio. Anot jo, Vyriausybės vertinimai yra pernelyg optimistiniai.
„Tokių tikslų pasiekti leidžiantys komponentai nebuvo realizuoti 2019 metais. Todėl manome, kad jei tai neatsitiko šiemet, tai nepanašu, kad gali nutikti ir kitais metais“, – sakė B. Gracia.
Darbą Lietuvoje baigusi TVF misija Lietuvai pasiūlė spartinti struktūrines reformas sveikatos ir švietimo srityse, taip pat plėsti NT ir aplinkos apsaugos mokesčių bazę.
Seime šiuo metu svarstomas siūlymas nuo kitų metų išplėsti NT apmokestinimą, taip pat įvesti automobilių taršos mokestį, tačiau kol kas dėl jų nėra sutarimo.
Be to, valdantieji valstiečiai siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, nors dėl šio mokesčio, kurį taip pat svarsto įsivesti Lenkija, teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos teismuose.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, tačiau kritikai teigia, kad toks mokestis vartotojams pabrangintų paskolas.
