„Jeigu šnekėti apie bankų ir prekybos tinklų mokestį, tai turėtų būti sprendimai priimti nuo sausio 1-osios“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Karbauskis.
Jis neigė, kad Lietuva gali patirti žalos dėl prekybos mokesčio, dėl kurio teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos (ES) teismuose.
„Žalos negali būti, nes šis projektas yra Lenkijos priimto sprendimo atitikmuo. Mes priiminėjame tokį sprendimą, kokį jie derina. Tai problemų nekils“, – sakė valstiečių lyderis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat teigia tikintis, kad bankų turto ir prekybos tinklų mokesčiai bus įvesti nuo kitų metų.
„Tikiuosi, kad bus, o eigoje pamatysime, koks bus sprendimas“, – žurnalistams sakė V. Ąžuolas.
Kalbėdamas apie NT mokesčio bazės išplėtimą, R. Karbauskis sakė, kad tikriausiai bus priimtas sprendimas jo kartelę mažinti iki 150 tūkst. eurų, o ne iki 100 tūkst. eurų, kaip pradžioje siūlė Vyriausybė bei pats R. Karbauskis.
„NT tikriausiai liks projektas, kuris yra, ten bus 150 tūkst. eurų. Jeigu šnekėti apie automobilių taršos mokestį, tai dabar atsakyti negalėčiau“, – teigė jis.
Anksčiau R. Karbauskis yra sakęs, kad NT vertės kartelę nuo 100 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų siūloma didinti, nes mažiau žmonių tektų šį mokestį mokėti.
Tuo pat metu valdantieji valstiečiai siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, nors dėl šio mokesčio, kurį taip pat svarsto įsivesti Lenkija, teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos teismuose.
Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, tačiau kritikai teigia, kad toks mokestis vartotojams pabrangintų paskolas.
