V. Vasiliauskas prabilo apie didėsiančias palūkanas, tam yra svarbi priežastis – taip nutiko ir kaimynams

Lietuvos bankas mato riziką, kad, įvedus finansų rinkų dalyvių mokestį, jis būtų perkeliamas paskolų palūkanoms. Tą Seime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Vasiliauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 26, 2019, 2:52 PM, atnaujinta Nov 26, 2019, 3:13 PM

„Taip, mes tą riziką matome. Mūsų skaičiavimais tai galėtų būti 0,2-0,4 procento. Tą sakome atsižvelgdami į bankų koncentraciją ir į tai, kaip tai atsiliepė šalyse, kurios turi analogišką mokestį. Tą labai gerai parodo Lenkijos pavyzdys, kur bankų konkurencijos lygis gerokai kitoks nei Lietuvoje“, – komentavo V.Vasiliaukas.

Anot jo, siūlomas finansų rinkų dalyvių mokesčio dizainas, kai siūloma apmokestinti bankų aktyvus, tarp kurių daugiausia – paskolos, Lietuvos banko nuomone, nėra tobulas. „O jis netobulas pirmiausia dėl to, kad mokesčio pasekmių persidavimo palūkanoms kanalas daugiau nei akivaizdus“, – sakė V.Vasiliauskas.

LB valdybos pirmininko nuomone, nustatant mokestį šalia fiskalinio tikslo reikėtų numatyti ir kitą. O jei mokesčio tikslas – finansinis stabilumas, tuomet, V.Vasiliausko teigimu, reikėtų apmokestinti bankų įsipareigojimus, o ne aktyvus.

„Jeigu norime kalbėti apie didesnį pelno mokesčio tarifą, tai paprasčiausiai pelno mokesčio bazėje nustatykime specialias leidžiamo atskaitymo taisykles kredito įstaigoms“, – siūlė V.Vasiliauskas.

Jis siūlė kreiptis į Europos centrinį banką (ECB), kuris galėtų pateikti išvadą dėl siūlymo įvesti mokestį. Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, ECB negali uždrausti ar paskatinti įvesti į finansų rinkų dalyvio mokesčio, tačiau nesikreipus į šią instituciją gali būti konstatuotas pažeidimas.

V.Vasiliauskas nuramino, kad dėl to ECB Lietuvai neims taikyti sankcijų ir materialinių pasekmių nebus, tačiau tai turės poveikį Lietuvos reputacijai.

Priminsime, kad nerimą, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams, išsakė ir darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.

„Finansų sistema Lietuvoje nėra itin įmantri. Jei vietos rinkoje platinami skolos vertybiniai popieriai nepatektų į tokio mokesčio bazę, tuomet juo būtų apmokestintos paskolos. O jeigu būtų apmokestintos paskolos, tuomet trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu mokesčio našta gultų ant vartotojų pečių. Tai reiškia, kad skolinimosi kaina išaugtų“, – interviu portalui vz.lt sakė TVF misijos vadovas Borja Gracia.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 mln. eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.