Patirtis rodo, kad metų pabaigoje sukrunta ir skolininkai, ir kreditoriai. Apibendrinta kelerių metų statistika rodo, jog paskutinįjį metų mėnesį gaunama vidutiniškai ketvirtadaliu daugiau mokėjimų nei metų vidurkis.
Marius Šlepetis, skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ direktorius ir Lietuvos kreditų valdymo įmones vienijančios asociacijos vadovas, ragina skolininkus užbaigti metus be skolų, o kreditorius – „uždaryti“ finansinius metus tik po to, kai peržvelgiami visi jiems neįvykdyti įsipareigojimai bei imtasi maksimalių pastangų išsireikalauti vėluojančių mokėjimų.
Specialistas parengė metų pabaigos patarimus ir skolininkams, ir kreditoriams.
Kaip skolininkams planuoti metų pabaigos finansus?
Pirma, metų pabaigoje daugelis darbdavių, ypač ekonominio stabilumo arba pakilimo metu, darbuotojams išmoka vadinamuosius „tryliktus atlyginimus“, premijas už pasiektus rezultatus ir pan. Todėl turintiems skolų patariama atsispirti impulsui papildomas lėšas skirti kalėdinėms dovanoms, kelionėms ar šventėms – daug racionaliau yra prioritetą suteikti negrąžintai skolai ar jos daliai padengti, sako profesionalas.
Antra, beveik visi užsienyje dirbantys arba gyvenantys asmenys per žiemos šventes aplanko Lietuvoje likusius artimuosius, todėl tai taip pat gera proga asmeniškai susitikti bei tartis su kreditoriais. Galbūt pavyks grąžinti skolas ir ramiai sutikti šventes, o gal atokvėpį suteiks aiškūs susitarimai dėl būsimų mokėjimų.
„Ko tikrai nepatariu, tai vengti ir slėptis. Šiais laikais skolų išieškotojai nesunkiai pasiekia skolininką ir užsienyje, o tai reiškia papildomas išlaidas ir rūpesčius, todėl geriau būti proaktyviems ir atsakingiems“, – pataria specialistas.
Trečia, skolų turinčiam asmeniui metų pabaigoje reikėtų neplanuoti didesnių įsigijimų ar didinti išlaidų. Kiekvienas skolos grąžinimo atidėjimas savo esme praktiškai yra skolos didinimas, o skolų turinčiam asmeniui tai ne pati geriausia išeitis. Tad geriau kuklesnės šventės ir bent dalies lėšų skyrimas skoloms grąžinti, nei nuolatinė įtampa dėl ateities.
Ketvirta, jei skolos didelės ir jų daug, galima pradėti nuo skolos grąžinimo dalimis. Didelę skolą iš karto grąžinti yra sudėtinga, todėl pirmasis žingsnis patį skolininką ir drausmina, ir padeda planuoti ateities finansus bei pragyvenimui ar veiklai reikalingas lėšas. Negana to, gerina santykius su kreditoriumi – pastarasis tikrai įvertins geranoriškumą, sako M. Šlepetis.
Penkta, jei išeičių vis tik neatsiranda, visuomet galima kreiptis į skolų išieškojimo konsultantus ir prašyti patarimo, kaip susitvarkyti finansus, kokias išlaidas apriboti ar perskirstyti, kokius pirkinius atidėti arba, galiausiai, kaip refinansuoti skolą kuo palankesnėmis sąlygomis. Sunkioje finansinėje situacijoje patartina nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos – išeitis visada atsiranda.
Dėl ko metų pabaiga svarbi kreditoriams?
Tuo metu kreditoriams metų pabaigoje derėtų sustoti ne tik ties metų biudžeto vykdymo ar pardavimų planų rodikliais, bet ir ties jiems negrąžintomis skolomis. Įmonės finansinių metų pabaigoje atlieka skolų suderinimus, tvarko ir planuoja biudžetus. Susigrąžinus skolas, atkreipia dėmesį M. Šlepetis, mažėja įmonės abejotinų skolų suma, didinamas grynasis pelnas bei gerėja finansiniai rodikliai.
Be to, kaip minėta, baigiantis metams skolininkai ir patys suaktyvėja, todėl šis metas tinkamas peržvelgti uždelstus mokėjimus ir siekti kontakto su skolininkais. Aktyvesni metų pabaigoje būna ir antstoliai, todėl skolos klausimų neverta atidėti ateinantiems metams.
Kai įmonės turi daug skolų, tai jas grąžina tiems, kurie pirmi kreipiasi – greita reakcija ir nuolatinis darbas su skolininkais reiškia, kad rezultatas bus geresnis. Tuo metu ilgai delsiant skolininkas įgauna vis daugiau galimybių skolos apskritai išvengti – bet kurios skolų išieškojimo įmonės analizė parodytų, kad kuo ilgiau skola neperduodama išieškojimui, tuo ilgiau vėliau užtrunka jos išieškojimas, vadinasi, tuo mažiau šansų ją susigrąžinti. Šiuo metų laiku skolų grąžinimas neišvengiamai pajudės, todėl verta nepraleisti progos.
Galiausiai specialistas primena, kad metų pradžia būna skirta naujiems planams, todėl efektyviau ir psichologiškai naudingiau nepabaigtus darbus atlikti metų pabaigoje, o ne perkelti juos į naujus metus. Metų pabaiga – pati tinkamiausia susisiekti su skolų išieškotoju.
Kai kuriems verslams nesugrąžintos skolos – itin pavojingos
M. Šlepetis primena, kad skolų nesusigrąžinanti įmonė pati gali tapti skolininke ir taip pakenkti savo verslui, susigadinti reputaciją ar bankrutuoti. Tačiau, pabrėžia jis, yra tam tikrų verslo nišų, kurioms nesugrąžintos skolos gali būti ypatingai skausmingos.
Jei įmonė yra nedidelė ir turi tik kelis klientus, tai kiekvienas neatsiskaitymas gali paralyžuoti verslą. Su skolomis aktyviai dirbti turėtų gamybos įmonės, nes jų veikla susijusi su dideliais veiklos kaštais: įrangos atnaujinimu ar priežiūra, žaliavų tiekimu, sandėliavimu, logistika ir pan. Tas pats aktualu ir transporto, logistikos įmonėms, turizmo ar autonuomos agentūroms.
FinTech sektorius, samdantis gerai apmokamus specialistus ir dirbantis su brangia, licencijuojama programine įranga, taip pat negali atsipalaiduoti ir nusileisti skolininkams. Kiekviena nesusigrąžinta skola yra papildoma rizika prarasti kertinius šio verslo sėkmės faktorius – rinkoje paklausius darbuotojus.
Bankai ar kitos kreditų įstaigos ne veltui būna aktyvios ir skolų stengiasi neuždelsi – jų verslas yra skolinti pinigus, todėl jie negali skolinti, jei neatgauna paskolintų pinigų. Šios įstaigos bene efektyviausiai užsiima skolų prevencija, ir teisingai daro, sako M. Šlepetis ir priduria, kad geriau atgauti bent dalį lėšų nei neatgauti nieko.
Todėl jis linki kreditoriams laiku pasirūpinti savo verslu ir išnaudoti metų pabaigos suintensyvėjimą kontaktams ir susitarimams su skolininkais.
