Seimo komitetas bankams siūlo taikyti 20 proc. pelno mokestį

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį turėjo spręsti dėl valdančiųjų ketinimų kitais metais Lietuvoje įvesti tris naujus mokesčius.

 Lrytas.lt fotomontažas
 Lrytas.lt fotomontažas
 T.Bauro nuotr.
 T.Bauro nuotr.
 M.Patašiaus nuotr.
 M.Patašiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 6, 2019, 9:34 AM, atnaujinta Dec 6, 2019, 10:22 AM

BFK turėjo svarstyti Finansų rinkos dalyvių, Stambios prekybos ir Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčių įstatymų projektus. Tačiau du paskutinieji liko nepaliesti, nes jų trečią kartą iš eilės neapsvarstė Seimo Ekonomikos komitetas. Pagal Seimo Statutą, kol papildomi komitetai projektų neapsvarsto, jų negali imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas.

Persigalvojo dėl mokesčio bankams

Bankų turto mokestį pasiūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau kiti valdančiosios koalicijos atstovai valstiečiai ir socialdarbiečiai ketvirtadienį Seime registravo Pelno mokesčio pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį finansų rinkos dalyvių pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų. 

Tačiau posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pasigedo logiško paaiškinimo, kodėl nusibrėžta 2 mln. eurų riba.

Be kita ko G.Šimkus teigė, kad „netikėtas apmokestinimas – nepriimtina praktika, ypač, kai norime pritraukti naujus rinkos dalyvius“.

Seimo BFK pentadienį pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15 iki 20 proc. Už 20 proc. mokestį numatančią Pelno mokesčio pataisą penktadienį balsavo 6 komiteto nariai, prieš ir susilaikė po vieną. Dabar šį siūlymą svarstys Seimas.

Finansų ministras Vilius Šapoka komitete sakė, kad bankų pelnas šiemet nemažės: „Nematau priežasčių, kodėl pelnas būtų mažesnis, kalbant apie šiuos metus“.

Algirdui Butkevičiui pasiūlius papildomai apmokestinti ne bankų pelną, o viršpelnį, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius replikavo: „Niekas nežino, kas tas viršpelnis. Kas bus tas, kuris nuspręs, kas yra pelnas, o kas viršpelnis?“

„Konkurencingumo elementas svarbus, nes žinome, kad, lyginant su kitomis šalimis – Latvija, Estija, ten pelno mokestis yra 20 proc., bet šiuo atveju užsienio investuotojams pasirenkant ne dividendų, o pelno mokestis turi įtakos. Į konkurencingumo aspektą reikia atsižvelgti“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Siūlė atidėti iki liepos

Priėmus projektą, mokestis įsigalios nuo sausio 1 dienos. Komiteto narys Mykolas Majauskas siūlė svarstyti galimybę jį imti taikyti nuo liepos 1 dienos. Tokiam siūlymui pritarus, planuojamos į biudžetą surinkti pajamos sumažėtų 10 mln. eurų.

BFK posėdyje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius užsiminė apie kilusią baimę, kad įvedus vieną sektorinį mokestį, vėliau atsiras ir daugiau sektorinių mokesčių.

Neapsvarstė ir trečią kartą

Seimo Ekonomikos komitetas penktadienio rytą trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei prekybos mokesčius įteisinančių įstatymų.

Komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius naujienų agentūrai BNS teigė, kad komiteto posėdis neįvyko, nes nesusirinko būtinas skaičius jo narių. Kitas posėdis numatytas pirmadienį.

Seimo valstiečiai jau atsisakė idėjos taršių automobilių mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo siūloma išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 131 gramų CO2 kilometrui.

Jei emisija sieks 131-140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams būtų 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis siektų atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).

Už mažiausiai taršius automobilius tektų mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.

Kaimo reikalų komitetas yra nepritaręs taršių automobilių mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį projekto bei Seimui siūlo jį atmesti.

Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pagrindiniam, Biudžeto ir finansų komitetui, apsispręsti dėl mokesčio.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli valstiečiai pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto modelio, kuriam Seimas nepritarė.

Tokiu atveju iš jo tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų pajamų per metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.