Nepriklausomą ekspertinį stambios prekybos mokesčio projekto įvertinimą atlikęs Vilniaus universiteto mokslininkas Algirdas Bartkus konstatavo, kad šis mokestis ne tik padidins kainas, bet ir iškraipys konkurencinę aplinką. Išvadoje teigiama, kad valdančiųjų valstiečių siūlomas stambios apyvartos mokestis padės surinkti papildomų pajamų į biudžetą, tačiau tiktai vartotojų, pardavėjų ir tiekėjų sąskaita.
Valstiečiai siūlo apmokestinti mažmenininkus, kurių apyvarta per mėnesį siekia daugiau nei 2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad toks mokestis biudžetą papildytų maždaug 32 mln. eurų per metus.
Seimo samdytas ekspertas įspėja, kad naujas mokestis bankams jiems patiems bus sunkiai pakeliamas. Teigiama, kad 2018 metų duomenimis, šis mokestis sudarytų apie 7,5 proc. Šiaulių banko pelno, beveik 15 proc. „Swedbank“ pelno, šiek tiek virš 20 proc. SEB pelno ir net 35 proc. „Luminor“ pelno.
Pasak ekspertų, didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, ignoruoja tai, ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai. Be to, pasak ekspertų, šis mokestis „gali sukurti problemas visai ekonomikai ir kraštutiniu atveju pareikalauti papildomų finansinių injekcijų iš šalies biudžeto“, rašo 15min.lt.
Valdantieji ketvirtadienį pranešė ketinantys atsisakyti bankų turto mokesčio ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
