Įstatymo projektas, kuriame kitiems metams numatytos 11,6 mlrd. eurų valstybės išlaidos ir 11,8 mlrd. eurų pajamos, 101 vietos parlamente buvo patvirtintas 55 balsais už ir 44 balsais prieš.
Palyginti su šiais metais, išlaidos kitąmet turėtų padidėti maždaug 240 mln. eurų, o pajamos – 760 mln. eurų.
2020 metų biudžetas yra nominaliai subalansuotas. Struktūriškai taip pat yra judama prie balanso: struktūrinis deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo tarpu 2021 metais struktūrinis deficitas sumažės iki 0,2 proc. BVP ir bus užfiksuotas nominalusis biudžeto perteklius.
Mokesčių našta ir kitąmet, ir 2021-aisiais sudarys 33,2 proc. BVP, o 2022 metais turėtų sumažėti iki 32,7 proc. BVP.
Mažės ir valdžios sektoriaus skolų našta – ir skaičiuojant eurais, ir pagal BVP procentinę dalį.
Skolų našta nuo šiųmetinių 8,8 proc. BVP kitąmet smuks iki 8 proc. BVP, o absoliučiąja išraiška sumažės nuo 2,4 mlrd. iki 2,3 mlrd. eurų.
Vidutinė senatvės pensija Estijoje 2020 metais padidės 45 eurais – labiausiai per 12 metų.
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas kitąmet bus beveik 16 mln. eurų didesnis negu šiemet. Šiai veiklai valstybės biudžete numatyta 219,1 mln. eurų. Mokslui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto sudarys 0,75 proc. BVP.
Išlaidos gynybai padidės iki 615 mln. eurų ir liks mažiausiai 2 proc. BVP lygyje.
Kitų metų valstybės biudžetas buvo parengtas remiantis penkiais vyriausybės prioritetais: Estijoje turi būti gera kurti šeimą, šalyje turi gyventi susivienijusi visuomenė, ekonomikoje turi būti intensyviai taikomos mokslo inovacijos, turi būti užtikrintas veiksmingas valstybės valdymas, o valstybė turi būti laisva ir tinkamai ginama.
