Kol gyventojai jau beveik mėnesį svajoja apie mažesnę kitų metų dujų kaina, Seimo ekonomikos komitetas tik šį penktadienį pradėjo svarstyti, ar suteikti valstybės garantiją daug diskusijų keliančiai paskolai.
Liberalas Eugenijus Gentvilas nevyniojo žodžių į vatą. Pasak jo, „Seimo nariai yra tiesiog žaginami.“
„Jei Seimas nepritars, reiškia kažkas labai norėjo pranešti, kaip mažės kaina, tik štai tie niekšai Seime nepritarė paskolos ėmimui“, – portalui lrytas.lt kalbėjo parlamentaras. Jis teigė nujaučiantis, dėl ko tokia skuba.
Netikėtas projektas
Valstybės garantija reikalinga 135 mln. eurų paskolai – sumažinant SGD terminalo saugumo dedamąja, taip ilgesniam laikotarpiui paskirstant laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutarties kaštus – ne iki planuotų 2024 metų, o iki 2044 metų. Antroji paskola – 158 mln. eurų vertės SGD terminalo išpirkimui.
Pagal sutartį priimti sprendimą dėl SGD terminalo pirkimo „Klaipėdos nafta“ turėjo iki 2022 metų.
Pasak E.Gentvilo, nors iki galutinio apsisprendimo liko treji metai, Seimui jau lapkričio 28 dieną pateiktas projektas „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“. Tiesa, jau projekto pateikimo dieną VERT paskelbė apie kitąmet mažėsiančias dujų kainas – nors galutinio Seimo sprendimo dar reikės palaukti.
„Reaguodama į šį VERT sprendimą, valstybinė monopolinė Lietuvos energijos įmonė „Ignitis“ išsiuntinėjo visiems dujų vartotojams ir gyventojams pranešimus, kad nuo sausio pirmos dujos pigs. Visi džiūgauja, kokia nuostabi yra valdžia.
Tačiau nutylėtas kitas dalykas – kad VERT savo nutarimo ketvirtuoju punktu parašė, kad ši kaina kris tada, jeigu Seimas pritars paskolos ėmimui. Kitaip sakant, Seimui suteiktos trys savaitės, o Seimui dar nenusprendus visi gyventojai jau yra informuoti, kokia nuostabi valdžia, kuri atpigino dujas“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Stebina paskolos dydis
Seimo narys abejoja ir dėl pačio nutarimo esmės – ar tikrai „Klaipėdos naftai“ reikalinga tokia paskola, kodėl ji būtent tokio dydžio?
„Sakoma, kad išpirkimui reikalinga 120– 160 mln. eurų, tačiau valstybės garantijos prašoma 158 mln. eurų sumai. Kodėl ne 120 mln. eurų?
Kalbant apie 132 mln. eurų paskolą saugumo dedamosios sumažinimui, tai Lietuva nutarė pagyventi ateities kartų sąskaita. Vietoj to, kad susimokėtų visą saugumo dedamąją iki 2024 metų kaip buvo numatyta, valstybė nusprendžia pasiimti paskolą iš Šiaurės investicijų banko, ir liepia Seimo nariams už tai balsuoti, pasakydama, kad mes tą paskolą grąžinsime iki 2044 metų“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak jo, saugumo dedamąją tai šiek tiek atpigina nuo 2020 sausio 1 dienos, kas yra patrauklu pranešti priešrinkiminiu laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu – neapsimoka.
„Nutylima, kad nuo 2025 iki 2044 metų – tai yra 20 metų – dujos bus brangesnės. Taigi siekdama politinių tikslų valstiečių Vyriausybė apgaudinėja žmones, įsipareigodama 25 metams į priekį – 5 metams truputį susimažinant einamąją dujų kainą, tačiau ateinantiems 20 metų – brangindama“, – kalbėjo opozicijos narys.
Kodėl ypatinga skuba?
E.Gentvilas įtarė, kad ypatinga skuba dėl vieno stambiausių pastarųjų metų valstybės projektų yra todėl, kad dėl pasaulinės klimato politikos pokyčių Lietuva labai greitai gali prarasti bet kokią galimybę pasiskolinti.
„Kodėl imama paskola iš Šiaurės investicijų banko? Sakoma, pigi, geromis sąlygomis. Matome, kad Vyriausybė skolinasi ir su neigiamomis palūkanomis, tad šiuo atveju 1 proc. palūkanų norma – dar diskutuotina, ar geromis sąlygomis.
Anksčiau aš klausiau, kodėl nesiskolinama iš Europos investicijų banko ar Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko. Atsakymą galima rasti ir internete, bet pripažino ir pats energetikos ministras Žygimantas Vačiūnas – šie tarptautiniai bankai nebeskolina pinigų su CO2 emisija susijusiems iškastinio kuro projektams“, – teigė E.Gentvilas.
Anot jo, Šiaurės investicijų bankas nuo kitų metų taip pat gali nebeskolinti lėšų su iškastiniu kuru susijusiems projektams. Tai yra paskutinės savaitės, kada dar galima pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.
Komitetui nepateiktos sąlygos
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje dėl pateikimo skubos prašė neįžvelgti jokių sąmokslo teorijų.
„Nerizikavome Seimui nešti sprendimų, kurie nebūtų suderinti su Europos Komisija. Kitų metų dujų kainos nustatomos 30 dienų iki kainų įsigaliojimo, todėl VERT neturėjo kitos išeities, kaip jas paskelbti lapkričio 28 dieną“, – argumentavo Ž.Vaičiūnas.
Jam antrino ir VERT pirmininkė Inga Žilienė.
„Saugumo dedamąją kitiems metams mes galime nustatyti du kartus per metus – ir turime ją paskelbti mėnesį prieš jų įsigaliojimą. Tai ir buvo ta priežastis, kodėl mes lapkričio 28 dieną šiuos dalykus patvirtinome.
Nuo sausio mėnesio buitiniams vartotojams niekas nesikeis, nes savo nutarimu jokių išlygų nenustatėme. Kalbant apie komercinius, taip – kadangi jų galutinė kaina nėra reguliuojama, jiems turėtų būti taikoma didesnė saugumo dedamoji, jeigu Seime nebus priimtas sprendimas (dėl valstybės garantijos – aut.past)“, – kalbėjo VERT pirmininkė.
Pasak I.Žilienės, ir buitiniams, ir nebuitiniams vartotojams su saugumo dedamosios mažinimo priemone, arba kitaip – gavus valstybės garantiją paskoloms, dujų kainos mažėtų 8 proc., jeigu sprendimas nebūtų priimtas – 4 procentais.
Dėl svarstomų paskolų dydžio ir projekto neapibrėžtumo stebėjosi Ekonomikos komiteto narys valstietis Virgilijus Poderys.
„Su reikalo, apie kurį svarstome, esme, mes nesusipažinę. Nepristatytas nei investicijų projektas, nei paskolų sąlygos, nei garantijos. Nieko nekritikuoju, tik sakau, kad nebuvo pristatyta – turbūt komitetui net nepateikta. Tą turime fiksuoti“, – kalbėjo V.Poderys.
Nepaisant to, kad Energetikos ministras ir susirinkę „Klaipėdos naftos“ vadovai išsamios analizės Ekonomikos komiteto nariams nepateikė, komiteto nariai pritarė Vyriausybės pateiktam nutarimo projektui „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“.
