„Nesu turėjęs tokios patirties per visą savo darbą, daugiau gal viešajame sektoriuje. Tai, sakyčiau, pirmas toks biudžetinis procesas. (...) Toks lengvas chaosėlis, iš tikrųjų. (...) O dėl mokestinių dalykų, tai vykdomajai valdžiai ir įstatymų leidžiamajai valdžiai geriau matyti, bet, ko aš pasigendu, tai sisteminio požiūrio ir sisteminio priėjimo prie klausimų“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
„Mano galva, tai nekelia pasitikėjimo valstybės institucijomis, o tai nėra gerai, nes mokesčių mokėjimo moralė Lietuvoje tikrai nėra aukščiausio ar idealaus lygio“, – pridūrė jis.
LB valdybos pirmininkas pažymėjo, kad skuba keičiant mokesčius yra pateisinama tik išimtiniais atvejais ir ji neturi būti norma.
„Esu prikišęs nagus prie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų, kur buvo įvesta ta šešių mėnesių atidedamo įsigaliojimo taisyklė. Esmė ten buvo visai kita, negu dabar interpretuojama. Taisyklė numeris vienas – visi mokestiniai pakeitimai, ar jie gerinantys, ar jie bloginantys mokesčio mokėtojo padėtį, ar papildomi tarifai, ar mokestinė lengvata – įsigalioja po šešių mėnesių. Nes pasiruošti reikia ne tik mokesčių mokėtojui, mes dažnai pamirštame mokesčių administratorių“, – argumentavo V. Vasiliauskas.
Pasak jo, buvo numatytos tik dvi išimtys, kai mokestiniai pakeitimai gali įsigalioti greičiau nei po pusmečio – jeigu jie priimami su biudžetu arba jeigu tai yra Europos Sąjungos teisės pakeitimai.
„Dabar panašu, kad pagal dabartinį biudžeto procesą tai yra tapę atvirkščiai, taisykle. Dovanokite, bet jeigu aš būčiau miręs, tai grabe vartyčiausi. Nes ne toks buvo sumanymas“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Palyginti su pirmuoju projektu, kitų metų biudžeto išlaidos didinamos 55 mln. eurų. 2020 metų biudžetą Seimas žada priimti kitą antradienį – gruodžio 17 dieną.
Daug diskusijų sukėlė, be kitų, stambios prekybos mokestis, bankų aktyvų apmokestinimas, vėliau tapęs pasiūlymu labiau apmokestinti bankų pelną.
