J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų.
„Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.
Praėjusį penktadienį Taline viešėjęs „Swedbank“ vadovas pabuvojo grupės Estijos padalinyje bei bendravo su Estijos finansų inspekcijos vadovais.
Pasak J. Henrikssono, šiuose susitikimuose buvo pranešta, jog „Swedbank“ valdytojų taryba iškėlė užduotį atlikti kruopštų „valymą“ banko valdyme ir imtis tolesnės banko veiklos plėtros.
„Turėjome problemų dėl pinigų plovimo. Mūsų valdymas ir vidaus kontrolė nebuvo pakankamai geri. Suteikėme galimybes įtariamiesiems pinigų plovėjams pasinaudoti mumis. Tai – blogai“, – pabrėžė J. Henrikssonas.
Pakartodamas, jog „Swedbank“ turi keturias namų rinkas – Švediją, Estija, Latviją ir Lietuvą, jis akcentavo, jog nė viena jų pasitikėjimas neprarastas.
Pasak J. Henrikssono, šiuo metu „Swedbank“ grupėje atliekamas vidaus tyrimas, konsultuojantis su tarptautinėmis teisininkų kompanijomis, dėl įtartinų milžiniškų sumų sandorių 2007-2019 metais.
Jis pabrėžė, kad „Swedbank“ grupė atsakomybės už tai nesikrato, ir tai patvirtina permainos aukščiausiuose jos postuose.
„Swedbank“ siekia atkurti reputaciją, kuri gerokai pašlijo po to, kai Švedijos žiniasklaida šių metų vasarį paviešino duomenis apie jo įtraukimą į plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas. Šio skandalo centre atsidūrė „Swedbank“ Estijos padalinys.
Dėl to iš pareigų buvo atleista Švedijos „Swedbank“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen, atsistatydino direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Pinigų plovimo „Swedbank“ skandalą tiria Europos Centrinis Bankas, Švedijos, Baltijos šalių, JAV institucijos.
