Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė Nijolė Goštautaitė Midttun sakė, kad pernai ypač aktyvūs verslo mėginimai apeiti reklamos draudimus buvo sėkmingi.
Tuo metu verslas ir toliau prognozuoja mažėsiantį pardavimą. Prakalbus apie galimybę netektis kompensuoti iš eksporto, jis pripažįsta, kad kol kas tai – tik kuklus priedas.
Draudimų poveikis ir verslas
Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentės N.Goštautaitės Midttun, 2019 metais buvo galima akivaizdžiai pamatyti, kokių rezultatų pavyko pasiekti pasitelkus alkoholio kontrolės priemones.
Ji taip pat pabrėžė, kad biudžetas iš alkoholio akcizų kasmet surenka vis daugiau įplaukų.
N.Goštautaitė Midttun sakė, kad alkoholio pardavimui riboti priemonių jau užtenka, bet reikia, kad jų būtų laikomasi.
„Reikia priežiūrą griežtinti ne nustatant naujus apribojimus, bet tinkamiau ir griežčiau prižiūrėti jau esamų priemonių įgyvendinimą. Ypač pardavimą nepilnamečiams ir tai, ar paisoma prekybos laiko ribojimo“, – nurodė ji.
Pasak jos, švietimo priemonės turi menkesnį poveikį, nei kainos didinimas, prieinamumo mažinimas, reklamos draudimas.
„Reikia didžiulių lėšų iš biudžeto kontrolės mechanizmui, todėl gerokai patrauklesnės tos priemonės, kurios reikalauja mažiausiai kontrolės, pavyzdžiui, alkoholio kainos didinimas, aiškus reklamos draudimas ir prekybos laiko apribojimas“,– tvirtino N.Goštautaitė Midttun.
Jos teigimu, dabar pats laikas stiprinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų pasiūlą, kad būtų daugiau gydymosi nuo alkoholizmo galimybių.
„Tų paslaugų nėra daug ir jos ateityje bus sunkiau prieinamos, nes daugėja besikreipiančių“, – įspėja ji.
N.Goštautaitė Midttun atkreipė dėmesį ir į pastarojo meto aktyvų verslo mėginimą apeiti reklamos draudimus: „Tie bandymai yra testuojantys ir tarsi tikrina ribas, kada verslas bus nubaustas, o kada – ne“.
Ji pripažino, kad verslui pavyksta pasiekti savo tikslų.
„Pavyzdžiui, labai neaiškiai vykdomas pagrindinės alkoholio rinkos priežiūros institucijos vadovo konkursas. Čia ir yra klausimas, ar pavyko ir ką pavyko pasiekti verslui, nes nuo būsimo vadovo daug kas priklausys“, – kalbėjo N.Goštautaitė Midttun.
Rinkos praradimus dengia eksportas
Asociacijos „Baltic gastronomy leaders“ prezidentas Romas Apulskis sakė, kad dėl gyventojų mažėjimo ir kultūrinių pokyčių alkoholio rinkai Lietuvoje mažėjant, gamintojai priversti realizacijos rinkų ieškoti užsienyje.
„Eksportas prideda 10 proc. Daugumai eksportas – tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas. Bet iš esmės yra galimybė plėstis neribotai, kai tuo tarpu vietos rinka labai ribota. Be eksporto yra mažėjantis verslas. Litrai krenta. Įmonės pasididina antkainį, bet to daryti amžinai negalės, o eksportas kainą prilaiko Lietuvoje. Jis gelbsti situaciją. Kitokių perspektyvų artimiausiems dešimčiai metų nematau. Kurti kažką, galvoti ir žiūrėti tik į vietos rinką – niekaip“, – naujienų agentūrai BNS kalbėjo jis.
R.Apulskio teigimu, į Rusiją vežami putojantys vynai, nes jų kokybė – „viduriukas tarp Vakarų ir rusiškos“. Kinijoje sėkmingai pardavinėjama viena trauktinių, o Lenkijoje – lietuviška degtinė su varpa.
„Tai dešimtmečio įdirbis ir pastarieji metai jau geri“, – apie eksportą į Lenkiją sakė R.Apulskis.
Jis prognozuoja, kad lietuviškas vaisių ir uogų vynas irgi gali būti eksportuojamas į Kiniją.
„Toks pat specifinis, nišinis, savotiškas ir įdomus produktas. Gali būti eksportuojamas. Kinijoje populiarus labai panašus vynas iš egzotinių saldžių vaisių“, – teigė R.Apulskis.
Jis prognozavo, kad lietuviško alkoholio eksportas 2020 metais augs.
Tikro alaus pardavimai krenta, nealkoholinio – auga
Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, 2019 metais alaus pardavimai nedaug krito, o netektis kompensavo pajamos iš nealkoholinio alaus pardavimų.
Pasak Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kurios narės iš esmės yra „Aibės“ tinklo parduotuvės, pirmininko Eimučio Radžvilos, anksčiau „niekas nežiūrėjo į nealkoholinį alų kaip į rimtą verslą“.
„Skonio receptoriai reikalauja kažko panašaus ir geria nealkoholinį alų“, – įprasto alus keitimą į nealkoholinį aiškino jis.
„Kartais auga nealkoholinio alaus pardavimai, bet dar nesudaro pusės tikrojo alaus“, – pridūrė E.Radžvila.
Stipraus alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka prognozavo, kad nealkoholinių gėrimų augimas bus ir 2020 metais. „Nuolat daugėja tokių gėrimų parduotuvių lentynose“, – sako jis.
Pasak E.Radžvilos, mažosios parduotuvės prie alkoholio prekybos sugriežtinimų prisitaikė, o pardavimų ribojimai nesužlugdė nė vienos smulkios parduotuvės. Tačiau, anot jo, jei būtų apsispręsta dėl specializuotų alkoholio parduotuvių, tai kaimiškas parduotuves sužlugdytų.
Nežinoma, kiek alkoholio įvežama
M.Zakarka taip pat prognozavo, kad stipraus alkoholio rinka 2020 metais kris – mažės tiek parduodami kiekiai, tiek gaunamos pajamos. Su tuo sutiko ir E.Radžvila, tačiau jis pabrėžė, kad realaus Lietuvos alkoholio rinkos traukimosi masto nesimato, nes nėra duomenų, kiek pigesnio alkoholio įvežama iš kaimyninių šalių.
„Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių“, – teigė E.Radžvila.
Anot jo, 2020-aisiais dėl dar labiau padidintų akcizų vėl suaktyvės alkoholio prekyba pasienyje su Latvija ir Lenkija.
Didėjančius pasienio pardavimus akcentavo ir M.Zakarka. „Nuo 2008 metų iki 2019 metų pabaigos stipriojo alkoholio rinka susitraukė – kiekiniai pardavimai virš 43 proc. mažesni. Bet nėra jokių duomenų, kiek alkoholio nuperkama Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė jis.
