Didžioji dauguma (88 proc.) Lietuvos įmonių vadovų šiemet vis dar planuoja didinti atlyginimus, tačiau 12 proc. to daryti iš viso neketina.
„Iš didžiulio optimizmo dėl pasaulio ekonomikos augimo, kuris vadovams buvo būdingas prieš dvejus metus, dabar turime rekordinį pesimizmą.
Atrodo, kad darbo rinkos situacija keičiasi: pirmą kartą nuo 2017 metų daugiau nei 10 proc. Lietuvos įmonių vadovų iš viso nebeplanuoja didinti atlyginimų. Tokie pokyčiai neturėtų stebinti, kadangi pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo pakankamai sparčiai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje Rimvydas Jogėla.
Optimizmas blėsta
Dalis Lietuvos bendrovių – 35 proc. – darbo užmokestį didins iki 10 proc., o 15 proc. respondentų planuoja atsižvelgti į metinę infliaciją. Lietuvos ir Estijos vadovų planai panašūs, o latviai išlieka santūrūs – net 24 proc. apklaustų Latvijos bendrovių vadovų neplanuoja kelti algų, 56 proc. didintų darbo užmokestį iki 5 procentų.
Vis dėlto, tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių vadovams didžiausią susirūpinimą ne pirmus metus kelia reikiamos kvalifikacijos talentų trūkumas. Pagal apklausos duomenis matyti, kad vadovai jau nebelinkę konkuruoti vien didindami atlyginimus.
„Pagrindiniai veiksniai, galintys kelti grėsmę verslo augimui, buvo penki: absoliučiai pirmoje vietoje – kvalifikuotų dabruotojų trūkumas Lietuvoje, šita tendencija nesikeičia pastaruosius kelerius metus.
Kiti veiksniai yra besikeičiantis vartotojų elgesys, pasiruošimas reaguoti į krizę, darbuotojų gerovės blogėjimas, technologinių pokyčių sparta“, - kalbėjo Rimvydas Jogėla.
R.Jogėlos teigimu, apskritai dėl darbuotojų skaičiaus augimo Lietuvos vadovai yra optimistiški: virš pusės jų mano, kad per artimiausius mėnesius darbuotojų skaičius didės, ir tik nedidėlė dalis galvoja, kad mažės. Pokytis, lyginant su praėjusiais metais – labai nedidelis.
Siekdami pritraukti ar išlaikyti darbuotojus įmonių vadovai itin išskiria darbuotojų sveikatos ir gerovės gerinimą (97 proc.). Papildomos naudos darbuotojams – populiariausios priemonės Lietuvoje ir Latvijoje bei vienos svarbiausių Estijoje. Estijoje prioritizuojama motyvuojančios ir kūrybingos aplinkos sukūrimas. Nepaisant iššūkių samdant kvalifikuotus darbuotojus, jų paieška užsienyje vis dar mažai taikoma visose trijose Baltijos šalyse.
Baltijos šalių vadovai – optimestiškesni
Pasaulio CEO lūkesčiai kardinaliai pasikeitė nuo rekordinio optimizmo per praėjusius dvejus metus iki pesimistinių lūkesčių šių metų apklausoje, kai net 53 proc. respondentų tikisi pasaulio ekonomikos lėtėjimo.
Lyginant su globalia apklausa, Baltijos šalyse vadovai išlieka šiek tiek optimistiškesni. Pasaulinių tendencijų pesimizmą galima paaiškinti tuo, kad, kai buvo atlikta apklausa – nebuvo išspręsti visi su „Brexit“ susiję klausimai, buvo didelė JAV-Kinijos prekybos karų tikimybė.
Lietuvoje tarp vadovų matomas padidėjęs pesimizmas – 44 proc. galvoja, kad pasaulinė ekonomikos būklė pablogės per artimiausius 12 mėn. Tai nedidelis pokytis palyginti su pernai (40 proc.) ir tai optimistiškiau nei pasaulio vadovų vertinimas.
Įdomu, kad Estijoje net 54 proc. vadovų sako, kad pasaulio ekonomikos būklė išliks tokia pati ir tik 37 proc. vadovų mano, kad situacija prastės per ateinančius metus. Tiesa, labai nedaug estų vadovų, lyginant su kitomis šalimis, mano, kad pasaulio ekonomikos būklė gali gerėti.
Dėl savo šalies ekonomikos augimo Lietuvos vadovai kiek mažiau optimistiški nei pernai – 28 proc. apklaustųjų tikisi spartesnio augimo, tuo metu 31 proc. laukia letėjimo.
