Savivaldybė pranešė, kad miesto gyventojams atliekų tvarkymo kainos pokytis bus bene mažiausias visoje šalyje – 9 procentai.
„Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad perdirbti ar energijai gauti privaloma ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Taigi perdirbti netinkamos atliekos turi būti deginamos ir tik nedidelė jų dalis gali patekti į sąvartyną. Atliekų išvežimo kaina didėja gana simboliškai, nes į ją įskaičiuota didesnė šiukšlių deginimo kaina ir didesnis jų deginimo kiekis“, – aiškino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Šįmet Kauno kogeneracinėje jėgainėje planuojama sudeginti beveik 72 tūkst. tonų atliekų, kitąmet – 81,5 tonos. Vienos tonos sudeginimas šioje jėgainėje kainuoja 35 eurus. Palyginimui: 2019 metais buvo sudeginta tik 24 tūkst. tonų atliekų, o vienos tonos deginimo kaina tuo metu siekė 28 eurus.
„Kalbant paprastai, dabar mažiau atliekų galime vežti į sąvartyną, o daugiau sudeginti. Tiesa, gyventojams šiukšlių išvežimo kaina didėja labai nežymiai, nes sutarėme, kad tiek Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tiek bendrovė „Kauno švara“ optimizuos visus veiklos procesus ir kaina kils tik dėl to, kad labai išauga deginamas kiekis“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Pasak jo, dauguma kitų šalies savivaldybių naujus atliekų tvarkymo įkainius jau pasitvirtinusios, Kaunas tai daro vienas paskutinių.
„Sprendimą patvirtino miesto taryba, nes tai norminis teisės aktas, kuriam įsigalioti reikia 3 mėnesių. Esame vieni iš tų, kurie centrinės valdžios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus sprendimus priima bene vėliausiai. Siekiame, kad kauniečiams, nors ir simbolinis, tačiau mokesčio padidėjimas būtų priimtas kaip įmanoma vėliau“, – aiškino T.Metelionis.
Nauji atliekų tvarkymo mokesčio tarifai bus taikomi nuo birželio 1 d. Nuosavame name gyvenančiam kauniečiui teks sumokėti 38 euro centais daugiau negu šiuo metu, o 60 kvadratinių metrų ploto bute gyvenantys miestiečiai nuo birželio 1-osios vietoj 5,67 euro mokės 6,19 euro.
Gyventojų bendrijos turi kelis pasirinkimo variantus. Kaip ir iki šiol, galima pasirašyti atliekų tvarkymo sutartis, kuriose numatoma, kiek atliekų bus metama į mišrių atliekų konteinerius ir kas kiek laiko jos bus išvežamos. Atitinkamai kuo daugiau atliekų pasirenkama išrūšiuoti į specialiai tam skirtus konteinerius, tuo mažiau išmetama mišrių šiukšlių. Taigi sumažinę mišrių atliekų kiekį gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau.
Šiuo metu didžiausią kiekį nerūšiuotų atliekų sugeneruoja įvairaus profilio įmonės, todėl, siekiant paskatinti jas būti labiau socialiai atsakingas ir kuo daugiau atliekų rūšiuoti, mokestis už nerūšiuotų atliekų išvežimą joms brangs trečdaliu.