Gitanas Nausėda šį klausimą aptarė trečiadienį vaizdo konferencijoje su strateginių sektorių atstovais, įskaitant elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorius, Ryšių reguliavimo tarnybą, pranešė Prezidentūra.
„Ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis netrikdomas elektros, gamtinių dujų, taip pat ir ryšio paslaugų, tiekimas tampa strateginiu valstybės uždaviniu. Tai yra puiki proga įsitikinti ilgamečių investicijų į kritinę infrastruktūrą nauda“, – pranešime sako G. Nausėda.
Prezidentas domėjosi, ar strateginę reikšmę turinčią energetinę infrastruktūrą valdančios įmonės yra pasirūpinusios darbuotojų apsauga nuo koronaviruso, ar netrūksta apsaugos priemonių, ir koks yra bendras įmonių pasirengimas atremti įvairaus pobūdžio grėsmes.
„Norėjau įsitikinti, kad tos institucijos ir bendrovės, kurios yra atsakingos už mūsų kritinę infrastruktūrą, gerai suvokia problemos mastą ir iškylančius iššūkius. Tenka pastebėti, kad daugelis jų iniciatyviai veikė ir stiprino darbuotojų saugą, ypatingą dėmesį skirdamos atliekantiems kritiškai svarbias funkcijas“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda perspėjo, kad ekstremalios situacijos sąlygomis negali kartotis tokios avarijos, kai kovą elektros tiekimas buvo sutrikęs apie 250 tūkst. vartotojų.
Pasak prezidento, šiuo metu, kai Lietuva siekia įgyvendinti kritinės svarbos elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą, itin svarbu užtikrinti strateginių objektų fizinę saugą, pasirūpinti ir apsauga nuo kibernetinių atakų, užtikrinti konkurencingą vietinę elektros gamybą.
Be to, prezidentas priminė, kad, šiuo metu rinkoje nusistovėjus istoriškai žemiausiai elektros ir dujų kainai, tai turi atsispindėti ir galutinių vartotojų sąskaitose.
„Gavome visų pareigūnų, įskaitant ir energetikos ministrą, patikinimą, kad, jau liepos mėnesį perskaičiuojant elektros energijos kainas, bus galima tikėtis jų sumažėjimo visiems namų ūkiams. Tai būtų nedidelė, tačiau veiksminga parama Lietuvos žmonėms“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie telekomunikacijų stiprinimą, prezidentas nurodė, kad viešieji tinklai turi prisitaikyti prie padidėjusių duomenų ir skambučių srautų. Todėl būtina sustiprinti elektroninių ryšių pajėgumų kontrolę.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į nepatenkinamą Kritinio ryšio tinklų būklę. Jo nuomone, technologiškai atsilikę greitosios pagalbos, policijos ir kitų tarnybų bei strateginių įmonių tinklai turi būti atnaujinti, pritaikyti gauti vaizdo duomenis ir sujungti į vieną tinklą.
