„Mes pasistengsime, kad kainos būtų sumažintos maksimaliai, kiek tik įmanoma.
Jų perskaičiavimo procesą pradėjome prieš mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas. Todėl šiuo metu turime VERT paskaičiuotas prognozes, koks tas sumažinimas galėtų būti.
Natūralu, kad kiekviena diena įneša tam tikrų korekcijų, bet, šiandienos duomenimis, elektros kaina nuo liepos galėtų mažėti bent 10 proc. o dujos – bent 15 proc., o gal ir daugiau.
Matome ir tam tikrą dujų kainų rezervą. Konkretūs skaičiai bus, kai VERT suskaičiuos. Manau, per mėnesį jau turėsime patikslintus skaičius“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, per pastaruosius 10 metų tik vieną kartą elektros kainos buvo peržiūrėtos metų viduryje – paprastai jos keičiamos metų pradžioje.
Šiuo atveju, prasidėjus koronaviruso sukeltai krizei, buvo svarstomi keli scenarijai – kainas keisti jau birželį arba laukti kitų metų sausio.
„Klasikinis scenarijus būtų nieko nedaryti, laukti, sumokėti tam tikras skolas įmonėms, kurios dar yra iš ankstesnių laikotarpių, ir kainą peržiūrėti metų pabaigoje. Taip paprastai ir būdavo daroma.
Bet žmonių finansinė situacija tikrai nelengva. Tarėmės su premjeru, ką įmanoma padaryti, kad kainos peržiūra būtų kuo greitesnė.
Techniškai tą galima padaryti nuo liepos 1 dienos, o su papildomais įstatymo pakeitimais galbūt būtų galima ir nuo birželio 1 dienos. Bet tai būtų sukėlę pakankamai daug diskusijų, juolab kad geriau didesnis sumažėjimas nuo liepos, nei mažesnis nuo birželio“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.
Tuo metu VERT narys Renatas Pocius sako, kad realu, jog elektros kaina mažės iki 10 proc.
„Elektros kainos galėtų mažėti iki 10 proc. Dujos atpigtų smarkiau, kainos galėtų sumažėti iki kokių 8 centų už kubinį metrą“, – BNS sakė R.Pocius.
Kaip pabrėžė VERT narys, rinkose smukusios elektros kainos turi veidrodinį efektą, nes dėl sumažėjusių kainų išauga kita galutinės kainos dedamoji – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dalis.
„Tie 10 proc. yra labai realistiškas vertinimas. Elektros kainą sudaro ne tik rinkos kaina, nes turime atvirkštinį efektą, kai rinkos kaina mažėja, tai turi teigiamą efektą elektros kainos dedamajai, tačiau turi neigiamą efektą kitai dedamajai – VIAP daliai“, – sakė R. Pocius.
„Jei rinkos kaina mažėja, tai atsiranda didesnis poreikis išmokėti skirtumą tarp realios rinkos kainos ir mūsų nustatytos rinkos kainos atsinaujinančių šaltinių generacijai“, – aiškino jis.
Pasak R. Pociaus, galutiniai skaičiavimai, kiek mažės dujų ir elektros kaina nuo liepos, VERT atliks gegužę.
„Bus atliekami tikslesni skaičiavimai, nes kad kainos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, pagal teisės aktus jos vėliausiai turi būti patvirtintos iki gegužės pabaigos“, – teigė jis.
S. Skvernelio teigimu, elektros ir dujų kainų mažinimas yra viena iš Vyriausybės priemonių mažinant neigiamas koronaviruso pasekmes žmonėms ir kartu išnaudojant elektros ir dujų, ypač SGD rinkų tendencijas.
„Litgrid“ BNS pateiktais duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandžio antrąją savaitę, palyginti su sausio antra savaite, smuko 38 proc. 18,2 euro už megavatvalandę (MWh), o per metus – palyginti su antra balandžio savaite pernai, – 2,5 karto.
Tuo metu dujų biržos „Get Baltic“ duomenimis, vidutinė dujų kaina Baltijos šalių ir Suomijos rinkoje nuo vasario nukrito daugiau nei 25 proc. nuo 15,54 euro iki 12,4 euro už MWh.
Elektra buitiniams vartotojams nuo sausio pabrango vidutiniškai 14,7 proc., o dujos pigo vidutiniškai 17,9 proc.
