„Čia mes susiduriame su labai pavojingu ekonomikai reiškiniu, kurį aš pavadinčiau šliaužiančiu karantinu. Tai jeigu mes kalbame apie V formos atsigavimą, kurio mes turbūt visi labiausiai norėtume, tai V formos atsigavimas vis dėlto susijęs su reikalavimų panaikinimu“, – antradienį sakė V. Sutkus.
Tačiau, jo teigimu, dabar stebima priešinga situacija – keičiasi reikalavimai, todėl sudėtinga suvokti, kas konkrečią dieną keisis.
„Keičiasi priemonės, keičiasi reikalavimai, kažką daryti galima, kažko negalima, jau darosi sudėtinga suvokti, ko negalima daryti konkrečiu atveju, konkrečią dieną ir kas čia keisis. Tai tas mažina optimizmą arba didina pesimizmą tiek įmonių, tiek pačių žmonių“, – sakė V. Sutkus.
„Situacija yra pavojinga. Jeigu jau prisirišama prie karantino, tai parama turėtų koreliuoti su karantinu. Jeigu tęsiasi karantinas, turi tęstis ir parama“, – kalbėjo LVK prezidentas.
Kiek anksčiau antradienį finansų ministras Vilius Šapoka užsiminė, kad, net ir esant karantinui, kai kuriems verslams suteikta galimybė „veikti pilna apimtimi“, todėl bus persvarstomas paramos teikimas.
„Tai – savalaikis klausimas. Vyriausybėje svarstome šį klausimą, kadangi akivaizdžiai matome, kad net ir esant karantinui, kai kuriems verslams yra suteikta galimybė veikti pilna apimtimi, dėl to tikrai persvarstysime, ar tikslinga susisieti tuos mechanizmus būtent su karantino galiojimo laiku“, – antradienį kalbėjo V.Šapoka.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad karantiną bus siūloma pratęsti iki birželio pabaigos.
Premjero teigimu, karantiną bus siūloma pratęsti iki pat birželio pabaigos, tačiau ministrų kabinetas, remdamasis epidemiologų rekomendacijomis, žada patvirtinti keturis kriterijus, pagal kuriuos būtų galima skelbti jo pabaigą. Šie rodikliai, anot šalies ministro pirmininko, susiję su įvežtiniais atvejais, šalyje rusenančiais koronaviruso židiniais ir pan.
Per lėtai, nes per daug reikalavimų
Apie 63 proc. įmonių mano, kad valstybės parama nuo koronaviruso krizės nukentėjusius verslus pasiekia lėtai dėl perteklinių reikalavimų ir įsipareigojimų, rodo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) apklausa.
Kaip antradienį sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus, buvo apklaustos 215 prekybos, paslaugų, pramonės, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių.
„Paklausėme, kodėl, įmonių nuomone, parama verslą pasiekia lėtai – 63,5 proc. atsakiusių teigė, kad parama pasiekia lėtai dėl to, jog yra pertekliniai reikalavimai, sąlygos, įsipareigojimai, kurie sukelia administracinę naštą. 19,7 proc. atsakė, kad numatytos priemonės yra ilgesnio laikotarpio, todėl vėliau suveiks“, – sakė V. Sutkus.
Dar 7,9 proc. apklaustų įmonių sakė, kad parama verslą pasiekia lėtai, nes trūksta informacijos, kur ir kada kreiptis, o 8,9 proc. įmonių atsakė, kad parama jas pasiekė greitai.
Apklausos rezultatai rodo, kad dėl paramos kreipėsi 67,5 proc. įmonių, nesikreipė – 32,5 apklaustų įmonių.
Pasak V. Sutkaus, daugiausia įmonių kreipėsi dėl mokesčių atidėjimo, delspinigių netaikymo ir išieškojimo stabdymo (23,2 proc.), tiek pat dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, 13,6 proc. – dėl nuomos mokesčio kompensacijos, 12,4 proc. – dėl paskolos mokėjimo atidėjimo.
