Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl Mobilumo paketo.
Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, teigiama Europos Parlamento pranešime.
Daugiausia diskusijų kelia Mobilumo pakete numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę.
Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.
Premjeras Saulius Skvernelis BNS yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo.
Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – sakė S.Skvernelis.
Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.
„Lietuva nusivylusi šiuo Europos Parlamento sprendimu. Šalia teigiamų Mobilumo paketo I nuostatų, pavyzdžiui, geresnių darbo ir poilsio sąlygų vilkikų vairuotojams, priimti ir tie pasiūlymai, kurie turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos klimato politikos tikslams.
Priimta Lietuvai itin nepalanki vilkikų grąžinimo kas 8 savaites nuostata, kuri diskriminuoja Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių vežėjus. Lietuva ir toliau visomis įmanomomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis gins savo vežėjų interesus“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą.
Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.
Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos. Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.
ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją.
Anot Europos Parlamento, numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko.
Nebebus galima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turės apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Europos Parlamento teigimu, vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.
