Liepos 10–18 d. atlikto tyrimo metu 32,3 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė būklė pablogėjo, 64,5 proc. sakė, kad nepasikeitė, o 2,7 proc. sakė, kad padėtis pagerėjo.
Ekonomistų vertinimu, labiausiai finansiškai nukentėjo tie, kurie per karantiną neteko pajamų dėl darbinės veiklos apribojimo.
„Tokia statistika labai neturėtų stebinti, nes yra rodikliai, kurie paremia tą žinutę. Įvedus karantiną maždaug 55 tūkst. įmonių Lietuvoje veikla buvo apribota, tai maždaug 40 proc. visų įmonių. Turime ir duomenų, kaip reagavo įmonės – reikšminga jų dalis išsiuntė darbuotojus į prastovas, jiems buvo mokami mažesni atlyginimai“, – BNS sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Vaidotas Tuzikas.
Banko „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė teigė, kad su veiklos draudimais susidūrę žmonės nesudaro 30 proc. visų dirbančiųjų, todėl gali būti, kad nemaža dalis, kurių finansinė padėtis per karantiną pablogėjo, dirbo nelegaliai.
„Darbdaviams tokius mokėjimus vokeliuose lengva nutraukti, nes sutartys nesaugo dirbančių. Liūdna dar ir tai, kad šie žmonės negalėjo tikėtis ir pagalbos iš valstybės, nes nemokėjo mokesčių nuo gautų šešėlinių pajamų. Be abejonės, karantino įtaką pajamoms pajuto ir tie, kurie negalėjo dirbti nuotoliniu būdu“, – sakė J.Bagdanavičiūtė.
Apklausos duomenimis, 70 metų ir vyresni gyventojai statistiškai dažniausiai nurodė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, be to, šios amžiaus grupės respondentai rečiausiai nurodė, kad jų padėtis pablogėjo.
J.Bagdanavičiūtės teigimu, senjorų pajamos yra pasyvios ir nepriklauso nuo darbo rinkos, todėl natūralu, kad jų finansinė padėtis mažiausiai keitėsi – jie pajamas gauna iš valstybės arba naudojasi savo sukauptais rezervais. Tuo metu V.Tuzikas pabrėžė, jog, jei ateityje ekonomikos augimas šlubuos, pensininkų padėtis taip pat gali prastėti.
Apklausos duomenimis, labiausiai padėtis blogėjo gyventojams kaimuose (35,6 proc.), o mažiausiai – Vilniuje (27,8 proc.) bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (28,1 proc.).
Pasak J.Bagdanavičiūtės, kaimo vietovėse yra mažiau skirtingos darbinės veiklos pasirinkimo, todėl, jei ekonomika apribojama, ji paliečia kone visas sritis kaimo vietovėse. Tuo metu Vilniuje yra daugiau papildomo darbo pasirinkimo ir gyventojai buvo finansiškai geriau pasiruošę – turėjo sukaupę didesnį finansinį rezervą.
„Vilniaus miestas išsiskiria tuo, kad čia pasiūlos yra daugiau, ir, jei apribojama veikla vienoje srityje, dėl didelių apkrovų kitose srityse gali atsirasti ir paklausa naujiems darbuotojams, tad Vilniaus mieste buvo lengviau laikinai surasti kitą darbą nei kaimuose. Be to, gali būti ir žmonių, kuriems gal pajamos nepasikeitė, bet padidėjo išlaidos, pavyzdžiui, teko pirkti kompiuterį, kad vaikai galėtų mokytis“, – teigė ji.
