„Privalome nustatytą maksimalią išmokų ribą. Tai padaryti svarbu, kad nesusirinktų išmokų tie ūkiai, kuriems galbūt jų reikia mažiau ir kurie ir taip pakankamai gerai verčiasi. Tokį pasiūlymą tikrai teiksime“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.
Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
Prezidentas sako, kad toks sprendimas yra žingsnis teigiama linkme siekiant lygesnių konkurencijos sąlygų Europoje.
„Būtų naivu tikėtis, kad mes dabar aplenksime gerokai toliau pažengusias ES šalis. Bet mes priartėjome prie tų šalių, kurios yra arčiausiai mūsų ir būsime dar arčiau jų 2027 metais“, – teigė G. Nausėda.
Konkrečių skaičių, kiek galėtų siekti maksimali išmoka, G. Nausėda nepateikė.
Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas“.
Jose taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.
Jis tada kalbėjo, kad tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.
Nacionalinės mokėjimų agentūros BNS pateiktais duomenimis, 2018-2019 metų mokėjimo laikotarpiu daugiausia tiesioginių išmokų gavo šios žemės ūkio bendrovės: Lygumų – 954,2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono Žibartonių – 741,2 tūkst. eurų, Kuršėnų – 709,8 tūkst. eurų, Krekenavos – 649,6 tūkst. eurų, „Lytagros“ – 637,65 tūkst. eurų, „Draugas“ – 617,6 tūkst. eurų, Šakių rajono Lukšių – 560,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Okainių – 553,8 tūkst. eurų, „Auga Grūduva“ – 531,7 tūkst. eurų, Padovinio – 526,15 tūkst. eurų, Papilės – 518,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Labūnavos – 514 tūkst. eurų, kitos gavo mažiau nei po 0,5 mln. eurų.
Vienas neįvardijamas fizinis asmuo gavo 507,7 tūkst. eurų paramos.
2019 metais daugiausiai išmokų kreipėsi iki 100 hektarų turėtojai – beveik 18 tūkst. ūkininkų ir bendrovių, valdančių virš 1,31 mln. ha žemės – jiems išdalinta apie 250 mln. eurų paramos.
506-iems daugiau kaip 500 ha turėtojams, deklaravusiems apie 538 tūkst. ha, teko 76,46 mln. eurų išmokų.
Nuo 100 iki 500 ha dirbantys 5,2 tūkst. ūkininkų ir bendrovių deklaravo beveik 1,02 mln. ha ir gavo virš 150 mln. eurų išmokų.
Iš viso pernai ES parama išmokėta 2,866 mln. ha žemės turėtojų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai bendras deklaruotas žemės plotas siekė 2,926 mln. ha – 16 mln. ha daugiau negu užpernai.
Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus, Kauno ir Utenos žemdirbiai ir bendrovės.
2020 metais Lietuvai numatyta 517 mln. eurų tiesioginių išmokų. 2014–2020 metais Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 2,679 mlrd. eurų.
Tiesioginės išmokos už einamuosius metus mokamos nuo spalio 16 dienos iki kitų metų birželio 30-osios. Nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos mokamos avansinės išmokos, o likusi dalis – nuo gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos. Už šiemet deklaruotus plotus pinigai dar nebuvo mokami.
Tiesioginės išmokos mokamos tik iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.
