Veiksmo netrūksta ir moterų paplūdimyje įsikūrusiame moteriškų drabužių ir apatinių rūbų turgelyje. Nemėgstančioms ilgų apsipirkimų tai – tikras rojus: jau išsinuoginusioms – patogu matuotis, o ir pardavėjos greitai nužiūri ir pataria, kokia prekė tiktų labiausiai.
„Nepatinka man parduotuvėse. Kiekvienais metais čia ateinu ir „ant smūgio“ nusiperku kokių nors apatinių. Čia gali patogiai pasimatuoti, ir moterys čia – tikros profesionalės. Apatinių parduotuvėse sėdi jaunos mergytės ir joms „vienodai rodo“. O čia parenka labai gerai“, – kalbėjo sau ir draugei apatinių komplektus už 30 eurų išrinkusi vilnietė.
Liemenėlių čia galima įsigyti už 8 ar 12 eurų, kelnaites – po 1 ar 3 eurus. Moterys čia prekiauja ir įvežtiniais, ir savo pačių rankų darbo drabužiais.
Šešioliktus metus paplūdimyje prekiaujanti moteris pasakojo, kad ši vasara prekybai buvo itin prasta. Anot jos, jeigu oras geras, tada parduodama daug, tačiau jei toks, kaip šią vasarą, prekyba iš viso nevyksta.
„Šiemet vasara yra prasta: daug lijo, šalta, vėjuota. Prekybos nebuvo visiškai. Tik dabar kelias dienos prekiaujame aktyviai. O šiaip nebuvo prekybos visiškai. Liepą, per karščius, kai buvo virš 30 laipsnių šilumos, žmonių lyg ir buvo, bet jie negalėjo net vaikščioti smėliu – smėlis buvo toks karštas, kad kojos tiesiog degė. Be to, dabar ir jūra normali, galima maudytis, o anksčiau – vis raudona vėliava, maudytis negalima. Liepos mėnesį kokie stiprūs vėjai buvo! Neįmanoma buvo net pabūti, net jei saulė švietė.
Ir tada, birželį ir liepą, daugiausiai buvo vietinių – palangiškių, klaipėdiškių, jie perka mažiau. Dažniausiai perka atvažiavusieji iš toliau – iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Palangiškiai, vietiniai, jie laukia rudens, kada bus išpardavimai, nes vis tiek nenorime prekių pasilikti kitiems metams, kainą sumažiname – būna ir 20-30 proc. pigiau.
Dabar džiaugiamės oru, tikimės, kad dar pavyks kiek užsidirbti“, – kalbėjo prekeivė.
Nors apatiniais prekiaujančioms moterims tą rytą veiklos netrūko, suknelėmis ir kitais drabužiais paplūdimyje jau trečius metus prekiaujančios pardavėjos pasakojo kitokią istoriją – tą dieną jos dar nepardavė nė vieno rūbo.
„Daug žiūrinėjančiųjų, o prekyba… pasimatuoja, sako, jog sugrįš, nes pinigų dabar neturi. Per daug visko žmonės dabar turi, – kalbėjo prekeivė. – Lietuvės – labai išrankios, jos visko turi – su prekyba sunkiai įtinkame.“
Šią vasarą prekybą itin apsunkino du faktoriai: koronaviruso pandemija ir prasti orai.
„Nevažiuoja į keliones – neperka drabužių. Uždarytos kelionės – ir viskas. Be to, ir su prekėmis po koronaviruso sunkiau – jas sunkiau gauti, mažesnis pasirinkimas. Kai buvo daug užsieniečių – rusių, baltarusių, latvių, esčių, vokiečių, tada būdavo geriau – jos gerokai daugiau pirkdavo.
Palyginus su praeitomis vasaromis, šiemet prekyba – vangi. O kainos pas mus yra labai mažos – kartais uždedame tik 20-30 proc. nuo savikainos, nes tiesiog labai sunku atitempti ir partempti atgal drabužių maišus. Čia prekiauja vyresnio amžiaus moterys, kurioms jau per 60 metų, pusė – su invalidumu. Tokiame karštyje, kaip šiandien, vakare reikės partempti viską… raumenys tiesiog pulsuoja atsigulus. Tačiau kitokio darbo dirbti tiesiog negalime.
Parduotuvės – užrakinamos, ir prekės gali stovėti savaitėmis. Tuo metu paplūdimyje saulė rūbus išblukina. Mes matome, kad parduotuvėje tas pats rūbas kainuoja 42 eurus, o pas mus – 35 eurai. O paskui vis tiek dar nuleidžiame kainas, praktiškai savikaina parduodame“, – pasidalijo prekeivė.
„O moterims – atrakcija: jos pasimatuoja, pasižiūri, pasikalba. Kad ir neperka“, – pridūrė ji.
Pirmus metus prekiaujanti moteris paantrino – smalsautojų daugiau, nei iš tiesų nusiteikusių apsipirkti: „Ateina pasimėgauti, apžiūrėti kokia nauja produkcija. Darbas su žmonėmis prie jūros man patinka“.
Geru oru prekeivės darbą paplūdimyje pradeda apie 9 valandą ryto ir darbuojasi iki 17 ar 18 valandos vakaro.
