Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą. Šiems veiksmas atlikti sukčiai prašo nedelsiant suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis.
„Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad banko darbuotojai niekada patys neskambina klientams, kad sužinotų gyventojų mokėjimo kortelių duomenis, internetinės bankininkystės vartotojo informaciją ar „Smart-ID“ kodus.
Net jei telefono ekrane rodomas banko telefono numeris ir kreipiamasi asmeniniu vardu, gyventojai raginami neprarasti budrumo. Sukčiai nuolatos ieško naujų būdų, kaip sudaryti įspūdį, jog skambinama iš banko. Tam neretai naudojami ir konkretūs realių banko darbuotojų vardai ir pavardės, nurodomos tikslios jų pareigos.
„Swedbank“ saugumo ekspertai pataria sulaukus sukčių skambučio nedelsiant baigti pokalbį ir jokiu būdu neatskleisti asmeninės informacijos (internetinės bankininkystės paskyros duomenų, mokėjimo kortelės duomenų, „Smart-ID“ kodų).
Susiję straipsniai
Jei ši informacija pašaliniams asmenims visgi buvo suteikta, gyventojai raginami nedelsti ir apie tai kuo skubiau informuoti savo banką.