„2017-aisiais galbūt kontroliuosiu 99 procentus pasaulio interneto mokėjimų. Planuoju turėti maždaug 100 milijardų dolerių“, – prieš penkerius metus žurnalui „Stilius“ dėstė A.Khawaja.
Bet taip nenutiko. Pernai JAV Federalinės prekybos komisija ne tik įsūdė įspūdingą 110 mln. dolerių (99 mln. eurų) baudą jo įsteigtai kompanijai „Allied Wallet“, bet ir nurodė jai nutraukti veiklą Amerikoje. Netrukus sankcijas pritaikė ir britų reguliuotojai.
O šių metų rugsėjo 3 dieną jis sulaikytas mūsų šalyje. Rugsėjo 18-ąją skundas paleisti už užstatą buvo atmestas.
Užstato dydis neįtikino
Verslininkas Lietuvoje buvo sulaikytas po to, kai JAV Teisingumo departamentas rugpjūčio 27 dieną pateikė teisinės pagalbos prašymą.
A.Khawajos gynėjai siūlė įspūdingą užstatą – 770 tūkst. eurų.
Tačiau teismas nusprendė, jog net tokia suma gali nesulaikyti jo nuo galimo slapstymosi, kad būtų išvengta ekstradicijos į JAV.
Motyvai – neva verslininkas anksčiau pervedinėdavo milijonus dolerių ir turi įkūręs daugybę įmonių, todėl toks finansinis praradimas jam galbūt nepasirodytų pernelyg skaudus.
Pateikti rimti kaltinimai
JAV turtuolis kaltinamas neteisėtai pervedęs 3,5 mln. dolerių (2,98 mln. eurų) į prezidento postą pretendavusios Hillary Clinton rinkimų kampanijai.
Federaliniai aukotojų sąrašai rodo, kad nuo 2016-ųjų A.Khawaja 3 mln. JAV dolerių (2,55 mln. eurų) asmeniškai skyrė demokratų kandidatams ir už juos agituojančioms grupuotėms, o dar milijoną dolerių (0,85 mln. eurų) atseikėjo prezidento Donaldo Trumpo inauguraciniam fondui.
Aukų perviršį, kuris siekė 1,8 mln. JAV dolerių (1,53 mln. eurų), A.Khawaja padalijo bendrininkams, vykdžiusiems jo nurodymus. Taip pernai paskelbė „Washington Post“.
A.Khawajos dosnumas padėjo jam prisikasti iki demokratų kandidatės 2016 metų rinkimuose H.Clinton, o jau pasibaigus rinkimams jis apsilankė ir Ovaliajame kabinete, kuriame susitiko su D.Trumpu.
Teigiama, kad tuo metu A.Khawaja su bendrininkais demokratų ir respublikonų kandidatams buvo paaukoję jau 6 mln. JAV dolerių (5,1 mln. eurų).
Anot prokurorų, aukos buvo dalijamos A.Khawajos, jo žmonos ir kompanijos vardu.
Sutuoktinė – iš Lietuvos
O verslininko žmona yra žinomas mūsų šalies modelis. A.Khawaja jau anksčiau pradėjo rengti tarptautinį modelių grožio ir talentų konkursą „Model Turned Superstar“, kurio pagrindinis prizas – milijonas dolerių (850 tūkst. eurų).
Būtent tokį 2015-aisiais pavyko nuskinti iš Klaipėdos kilusiai Grėtei Raudytei.
Netrukus moteris socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti nuotraukas su šio konkurso rengėju, ant jos rankos sužibo sutuoktuvių žiedas, o ji pati instagramo paskyroje 2017-ųjų pradžioje pakeitė savo inicialus į G.R.K. – tai turėjo reikšti Grėtė Raudytė-Khawaja.
Tiesa, pati moteris neigė ištekėjusi, tačiau po pastarojo meto įvykių ji paslėpė savo profilį instagramo paskyroje.
Kita vertus, dokumentai parodo ką kita.
Vilniaus apygardos teismui pateiktame skunde teigiama, kad A.Khawaja turi butą Vilniaus Gedimino prospekte bei kitokio nekilnojamojo turto Lietuvoje, taip pat yra vedęs mūsų šalies pilietę ir turi mažametį vaiką.
Tačiau teisėjų tokie argumentai neįtikino.
„Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad jo sūnus gimė ne Lietuvos Respublikoje, bet Kalifornijos valstijoje JAV, be to, „Sodros“ duomenimis, nei įtariamasis, nei jo sutuoktinė Lietuvos Respublikoje nedirba“, – paskelbė teisėjai.
Vis dėlto gyventi jie tikrai turi iš ko. Dar 2017-aisiais vyras gyrėsi jau uždirbęs beveik 20 milijardų JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 17 mlrd. eurų).
Jis pasakojo Lietuvoje apsilankęs gal jau pusšimtį kartų, o jo artimais bičiuliais čia spėjo tapti dizaineris Juozas Statkevičius bei stilistė Asta Valentaitė.
Ėmėsi kurti įmones
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad mūsų šalis jį viliojo ne tik dėl pramogų.
Dar 2007 metais čia buvo įsteigta įmonė „BalticBill“, kurios veikla – kompiuterių programavimo ir kitokio valdymo, informacinės bei pagalbinės finansinės paslaugos, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą. A.Khawaja šiai bendrovei vadovavo iki 2019 metų vasario.
Tuomet ir prasidėjo didžiausi nemalonumai – paaiškėjo, kad verslininko įkurta „Allied Wallet“ mokėjimų platforma buvo tapusi sukčių, finansinių piramidžių kūrėjų ir skolų išieškotojais apsimetusių veikėjų neršto lauku.
JAV Federalinės prekybos komisijos teigimu, ji sąmoningai apdorodavo įtartinus mokėjimus, netgi pagelbėdavo kuriant fiktyvias įmones bei interneto svetaines, kad būtų pridengtas neteisėtas lėšų pasisavinimas.
Po to, kai A.Khawajos įkurta kompanija šiais metais iš esmės buvo paskelbta nepageidaujama Amerikoje, „Allied Wallet“ paskelbė, kad visų klientų aptarnavimą perims įmonė „Fintech International LLC“.
Pastarąją yra įsteigęs buvęs „Allied Wallet“ vykdomasis direktorius Stevanas Hillas.
Lietuvoje šiuo metu likviduojama įmonė labai panašiu pavadinimu – „International Fintech“, anksčiau turėjusi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Taip pat „Allied Wallet“ klientams buvo paskelbta, kad mokėjimo aptarnavimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis jiems teiks lietuviška „BalticBill“.
Pastaroji į lietuviškos „International Fintech“ tarpininkų sąrašą buvo įtraukta praėjusių metų liepos 15 dieną – netrukus po to, kai „Allied Wallet“ sulaukė sankcijų.
Licencija išnyko tylomis
Po „Lietuvos ryto“ publikacijų apie prieštaringą „Allied Wallet“ veiklą šių metų balandžio mėnesį Lietuvos bankas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašo išbraukė įmones „BalticBill“, „Vericents“ ir „Caspero“.
Tai padaryta atsižvelgiant į elektroninių pinigų įstaigos „International Fintech“, kuri kartu su Izraelio verslininkų įkurta „Bruc Bond“ linksniuojama tarptautinėse sukčiavimo schemose, prašymą.
Tačiau pati „International Fintech“ kurį laiką gyvavo, kol liepą Registrų centre pasirodė įrašas, jog bendrovė likviduojama. Keisčiausia, kad Lietuvos bankas, paprastai skalambijantis apie panaikintas rinkos dalyvių licencijas, šį faktą ilgai nutylėjo.
Pranešimas, kad „International Fintech“ jau nebeturi licencijos, centrinio banko svetainėje pasirodė tik rugsėjį, po to, kai šią informaciją jau buvo paskelbęs „Lietuvos rytas“.
Reguliuotojui nekilo įtarimų?
Daugiau nei prieš metus Lietuvos banko atstovai, paklausti, kaip sunkiais nusikaltimais įtariamam A.Khawajai leidžiama užsiimti verslu Lietuvoje, tvirtino, kad finansinių technologijų („fintech“) bendrovių steigėjų ir vadovų reputacijai vertinti taikomas itin griežtas filtras.
„Nustačius, kad su „fintech“ įmone susijusių asmenų reputacija neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tokioms bendrovėms atsisakoma išduoti licenciją“, – tvirtinama centrinio banko atsiųstame atsakyme.
Tačiau taip ir liko neaišku, kaip „fintech“ sektoriaus kompanijas prižiūrintis Lietuvos bankas tikrino „BalticBill“, kurios steigėju Registrų centro dokumentuose buvo aiškiai nurodytas A.Khawaja, patikimumą.
Taip pat kurį laiką liko nepastebėti ne tik JAV Federalinės prekybos komisijos, bet ir Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnybos nurodymai įmonei „Allied Wallet“ nutraukti bet kokią finansinių paslaugų veiklą.
Apskritai apie sparčiai besiplečiančio sektoriaus rizikas centrinio banko atstovai yra linkę kalbėti santūriai.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pernai Seime surengtoje konferencijoje tvirtino, kad prižiūrimi „fintech“ rinkos dalyviai Lietuvoje nekelia jokių grėsmių.
„Didžiausia grėsmė šioje srityje – neprižiūrimi rinkos dalyviai.
Prižiūrimi, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – tuomet kalbėjo M.Jurgilas.
Tačiau atrodo, kad tai pavyksta ne visais atvejais.
