„Tam tikras MMA didėjimas turi būti. Nes reikia didinti skirtumą tarp dirbančių ir nedirbančių asmenų pajamų.
Būtų idealu, kad tada, kai žmogus įsilieja į darbo rinką ir dirba pilnu etatu, jo atlyginimas turėtų būti gana nemažas“, – sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo teigimu, MMA nesukelia daug iššūkių daugumai stambių įmonių ar toms, kurios įsikūrusios didžiuosiuose miestuose. Bet smulkiajam verslui ir įmonėms, kurios ne visą darbo užmokestį, galbūt, rodo oficialiai, tai joms ši našta smarkiai pasunkėja.
„Pandemijos krizės ypatybė – K formos atsigavimas. Vieni sektoriai atsigavo gana greitai ir viršija prieškrizinį lygį, o kiti dar tunelio gale nemato šviesos“, – pridūrė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat siūlo šalia MMA didinimo kitais metais labiau pakelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Jo nuomone, tai leistų sumažinti MMA padidinimo naštą smulkiajam verslui bei skatintų žmonės įsitraukti į darbo rinką.
„Kompromisinis variantas būtų neperlenkti lazdos ir per daug nedidinti. Sakyčiau, kad Vyriausybės pasiūlymas yra kone į dešimtuką, sutampa su Lietuvos banko. Reikėtų žiūrėti į darbo užmokestį „į rankas“, o ne „popieriuje“, ir čia galėtų labiau prisidėti Vyriausybė, didinant galbūt dar labiau NPD kitiems metams.
Tuo būdu, prisiimant didesnę naštą ant savo pečių, tai leistų nušauti du zuikius vienu šūviu, nes padidintų dirbančiųjų pajamas, palyginti su nedirbančiųjų, paskatintų šešėlio mažėjimą, įsiliejimą į darbo rinką oficialiai. Tai taip pat sumažintų emigraciją, nes atlyginimų skirtumas yra viena iš priežasčių. Taip pat ženkliai nepadidintų naštos verslui“, – sakė Ž. Mauricas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sutiko, kad MMA nedidinimas šalyje padidintų pajamų nelygybę.
„Pirmas orientyras yra Lietuvos banko skaičiavimai, jie duoda atskaitos tašką ir nuo jo galima judėti. Manau, kad turi dominuoti šioks toks atsargumo principas. Kitas orientyras, mano nuomone, yra Finansų ministerijos prognozė, kad kitais metais vidutinė mėnesio alga augs 3,3 proc. Šiame rėžyje reikėtų ieškoti to galutinio sprendimo, kad apimtų norą atsargiau žiūrėti į kitus metus.
Galimas kitais metais ne vien tik pesimistinis scenarijus, galimas ir optimistinis scenarijus, kad kitais metais ekonomika auga, visi prognozuojame, kad augimas bus ne mažesnis nei 3 proc., tai iš esmės nekeliant MMA padidiname pajamų nelygybę kitąmet. Todėl nejudinti MMA negalima“, – teigė T. Povilauskas.
Anot jo, kartu su MMA didinimu galėtų atsirasti ir papildoma parama labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams.
„Smulkusis verslas turi atsiminti, kad jei nesusitvarkome su epidemiologine padėtimi, vėl žmonės eina į prastovas, tai prastovų mechanizmas irgi yra susietas su MMA. Darbdaviams nuo to irgi labai daug neskaudės, jei žmones reikės išleisti į prastovas.
Kompensacinių mechanizmų šioje vietoje galima ieškoti tik akivaizdžiai kenčiantiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kur algos istoriškai yra žemos, arčiau MMA, ir tas sektorius negali atsigauti, kol negali atvažiuoti užsieniečiai. Tai čia kompensacinių mechanizmų galima ieškoti, bet ne visos šalies mastu“, – Eltai sakė ekonomistas.
Trišalė taryba trečiadienį nepasiekė bendro sutarimo dėl kitų metų MMA dydžio ir fiksavo skirtingas nuomones.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad Lietuvos banko (LB) apskaičiuotas ir 642 eurus siekiantis kitų metų MMA dydis galėtų būti diskusijų objektas, tačiau akcentavo, kad socialiniai partneriai galėtų dar mėnesį diskutuoti ir ieškoti sprendimo.
Darbdavių atstovai sutiko, kad dėl MMA didinimo būtų galima dar mėnesį diskutuoti, tačiau nesutiko su 642 eurų dydžiu. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius taip pat sakė, kad klausimo svarstymą reikia atidėti po rinkimų.
Tačiau darbuotojų atstovai nesutiko su siūlymu toliau diskutuoti dėl MMA didinimo ir ragino sprendimą priimti greičiau. Profsąjungų teigimu, MMA dydis kitais metais turi siekti 663 eurus.
MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
