Finansų ekspertai teigia, kad lietuviams koją kiša finansinio raštingumo stoka ir nepasitikėjimas finansų institucijomis.
Skirti visas santaupas gali būti pavojinga
Lietuvos bankas skelbia, kad lietuviai dažniausiai būstą perka ne tik sau, bet ir investicijai. Ir tai daro kas dešimtas lietuvis. Neretai gyvenamojo namo statybos dar vyksta, bet butai jau būna išparduoti.
Anot Lietuvos banko, lietuvių noras investuoti į būstą išlieka vienas populiariausių. Dauguma perka ir ne po vieną butą ir tikisi didelės grąžos. Ekspertai sako, kad paskirti visas santaupas vienam nekilnojamojo turto objektui gali būti pavojinga.
„Tai yra visų kiaušinių sudėjimas į vieną pintinę. Dažniausiai investuojama į vietinį, Lietuvos, nekilnojamąjį turtą (NT) ir taip didinama rizika šalies ekonomikai – juk jeigu kažkas atsitiktų su NT kainomis, nukentėtų visi.
Taip pat keliama grėsmė pačiai NT rinkai – ją galima išbalansuoti. Jeigu situacija gera, lūkesčiai geri, visi supuola į NT rinką, prisiperka butų, išpučia burbulą, po to patys jį susprogdina, ir paskui vėl sėdi nepatenkinti vienoje valtyje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau taip elgiasi ne visi. Vienas tokių – vilnietis Deividas. Jis jau kurį laiką gyvena vien tik iš investicijų: nuomoja butus, investuoja į startuolius ir prekiauja akcijomis.
„Aš visada norėjau finansiškai išsilaisvinti. Dirbdamas ir uždirbdamas atlyginimą taupiau ir mąsčiau apie ateitį, kad noriu turėti tą kapitalą ir noriu leisti sau daugiau nebedirbti – tai man buvo labai svarbu“, – pasakojo investuotojas Deividas Tumas.
Investuoja į NT, vertybinius popierius ir akcijas
Lietuvos bankas skelbia, kad labiausiai lietuviai investuoja į pensijų fondus (29 proc. gyventojų) ir gyvybės draudimą (26 proc.).
Antra populiariausia investicija – nekilnojamasis turtas (10 proc.). Ir tik labai maža dalis investuoja į kitas finansines priemones, tokias kaip investiciniai fondai (5 proc.) ir akcijos (4 proc.).
„Tą lemia turbūt trys pagrindinės priežastys. Pirma – finansinio raštingumo trūkumas. Antra – nepasitikėjimas finansų institucijomis. Ir trečia – investavimo tradicijų nebuvimas.
Todėl Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, yra viena mažiausiai investuojančių. Ilgainiui tai kenkia visai valstybei, nes laikomi kojinėje pinigai generuoja nulinę grąžą“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
„Didžiausia gyventojų pinigų dalis kol kas yra indėliuose. Vis dėlto neinvestuoti pinigai ilgainiui gali nuvertėti. Didžiausia problema ta, kad mes tų laikomų indėliuose pinigų neinvestuojame, nepradedame kitais būdais taupyti“, – atkreipė dėmesį investavimo ekspertas Tadas Gudaitis.
Finansų ekspertų teigimu, lietuvių investavimo įgūdžiai kasmet gerėja, tačiau dar gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio.
